Šioje diskusijoje nagrinėjami 2020 m. Vilniaus Kirtimų Taboro nugriovimo padariniai.

Įvykio kontekstas tikina, jog šis procesas buvo teigiamas žingsnis siekiant integruoti Lietuvos romų bendruomenę į visuomenę. Tačiau ar išties sudėtingas ir kompleksinis Lietuvos romų integracijos klausimas, griaunant Taborą, lėmė sėkmingą romų bendruomenės integraciją ir ar jis buvo sprendžiamas tinkamai bei efektyviai?

Diskusijos pagrindinis tikslas – išnagrinėti Vilniaus Kirtimų Taboro nugriovimo procesą kaip iliustratyvų ir sudėtingą romų integracinės politikos atvejį, aptarti proceso privalumus ir trūkumus iš institucijų ir Tabore gyvenusiųjų perspektyvų.

Diskusijoje bus aptariami šie klausimai:

kokią pagrindinę žinutę apie romų bendruomenę Lietuvos visuomenei siuntė Vilniaus Kritimų Taboro nugriovimas? Ar visuomenei perduotos žinios buvo tikslios ir ar/ kodėl romų perspektyvos ir patirtys (ne) buvo perteiktos?

ar valstybinės institucijos Taboro sunaikinimu išties išsprendė romų integracijos problemą?

sisteminė romų diskriminacija: kokių priemonių turėtų imtis valstybė, kad sėkmingai ją užkardytų?

Dalyviai:

Agnieška Avin, organizacijos „Padėk pritapti” edukatorė, LSMC Sociologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja ir doktorantė.

Albinas Vilčinskas, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras.

Kristina Saidova, Vilniaus romų jaunosios romų kartos atstovė, aktyvistė ir mama.

Simona Bieliūnė, edukologijos mokslų daktarė, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė.

Tyrimą „Lietuvos nediskriminavimo politika: Lietuvos žydų ir romų bendruomenių atvejai“ pristatys autorės:

Kristina Rūkaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro tyrimų vadovė.

Monika Guliakaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė.

Moderuoja: Karolis Vyšniauskas, žurnalistinės erdvės NARA.lt tinklalaidės redaktorius ir tekstų autorius.