Urbonaitė apie komunikaciją institucijų veikloje: įvairios nelaimės politikams yra ir iššūkis, ir galimybė užsidirbti geros karmos taškus

Politinė komunikacija yra svarbi ir politikų, ir institucijų veikloje. Tačiau ar tikrai tinkamai išnaudojami visi įrankiai? „Jeigu neapgalvosi arba darysi tai labai dirbtinai, neorganiškai, aišku, gali sulaukti priešingos reakcijos, negu tikiesi“, – teigia politologė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė. Plačiau – laidoje.

PSD emigrantams: kokia sveikatos paslaugų teikimo tvarka taikoma grįžusiems tautiečiams?

Vasarą emigrantai grįžta į Lietuvą ne tik atostogų, aplankyti giminaičius, bet ir skuba tikrintis sveikatą. Tačiau ligonių kasos pastebi, kad grįžę tautiečiai neretai nežino, kokia sveikatos paslaugų teikimo tvarka jiems taikoma. Plačiau domisi LRT reporterė Vesta Tizenhauzienė.

Žvaigždė, nežinojusi apie savo populiarumą: neeilinė muzikanto Sixto Rodriguezo karjeros istorija

Pasaulį apskriejo žinia, kad Sixto Rodriguezas iškeliavo anapilin. Nors muzikanto mirties priežastis nebuvo itin platinama, jo gyvenimo istorijoje būta gandų apie mirtį. Apie atlikėjo kelio pradžią, vaikystę imigrantų šeimoje ir vardo kilmę išsamiau pasakoja užsienio naujienų redaktorius Tadas Paškevičius.

Politologė Margarita Šešelgytė apie chuntos įsigalėjimą Afrikoje: Vakarai nori išlaikyti savo galią, kitos jėgos suinteresuotos palaikyti suirutę

Pastaraisiais mėnesiais vis daugiau akių krypsta į Vakarų Afriką, kur, bent jau Nigeryje, chunta perėmė valdžią. Kitose šalyse taip pat pastebėtina suirutė. Šaukiami specialūs neeiliniai suvažiavimai, pavyzdžiui, Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos ECOWAS. Apie tai, kur pasiskirsto galia ir kodėl būtent šiame krašte, plačiau pasakoja VU TSPMI direktorė prof. Margarita Šešelgytė.

Atidarytas eismas tiltu per Dubysą: dėl prastos būklės pusmetį trukę darbai baigti

Raseinių rajone ties Ariogala nuo ketvirtadienio ryto vėl leidžiamas eismas tiltu per Dubysą. Automobiliai juo negalėjo važiuoti nuo vasario, kai nuspręsta, kad dėl prastos būklės jis per daug pavojingas. Kokie darbai buvo atlikti ir kaip organizuojamas eismas domisi LRT reporterė Kristina Karlonė.

10 tūkst. žingsnių per dieną: kokia yra nerašyto paros tikslo kilmė?

Žingsniamatis visuomenei buvo pristatytas po Tokijo olimpiados, dar 1964-aisiais. Nuo to laiko 10 tūkst. žingsnių per dieną tapo nerašyta norma. Daliai žmonių teigiant, kad šis standartas užtikrina gerą sveikatą, savijautą ir apsaugo nuo kraujagyslių ligų, mokslininkai pateikia kiek kitus duomenis. Juos apžvelgia Lietuvos sporto universiteto lektorė dr. Kristina Visagurskienė.

Ved. Eglė Daugėlaitė.