Pagrindiniai Rusijos atakų taikiniai – grūdų talpyklos Ukrainos pietuose: išpuoliai susilaukė Rumunijos atsako

Rumunija pareiškė, kad naktiniai Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos Dunojaus uostų infrastruktūrą netoli Rumunijos pasienio yra nepriimtini. Maskva šiąnakt smogė pietinei Odesos sričiai, įskaitant gyvybiškai svarbų Izmajilo uostą. Skelbiama, kad aukų išvengta, bet gaisrai kilo mažiausiai dviejose grūdų talpyklose. Maskvai pasitraukus iš Juodosios jūros susitarimo, Ukrainos Izmajilo bei Renio uostai pasienyje su Rumunija, tapo itin svarbūs pasauliniam maisto produktų tiekimui. Per paskutines savaites jie tapo pagrindiniais Rusijos taikiniais.

Karas Ukrainoje atsiliepia visai šalies demografijai: gimstamumas sumažėjo 28 proc.

Statistika rodo, kad dėl karo Ukrainoje gimstamumas šalyje sumažėjo 28 proc. ir tai yra didžiausias kritimas nuo 1991-ųjų, kai Ukraina atgavo nepriklausomybę. Iki Rusijos invazijos kas mėnesį čia gimdavo iki 23 tūkst. kūdikių, tačiau dabar šis skaičius sumažėjo iki maždaug 16 tūkst. Tarp lyčių didelės neatitikties nėra – pirmąjį šių metų pusmetį gimė po beveik 50 tūkst. berniukų ir mergaičių. Didelis gimstamumo sumažėjimas Ukrainoje fiksuotas 2014-aisiais, Rusijai įsiveržus į Krymą. Kitąmet naujagimių sumažėjo 12 proc. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, demografė Aušra Maslauskaitė „Svarbiai valandai“ sako, kad bet kokie dideli sukrėtimai – karas, gamtos kataklizmai ar pandemijos, skatina visuomenę sprendimą susilaukti vaikų atidėti.

Aptarė perversmą Nigeryje: Kremlius situaciją matys kaip progą užsiundyti „Wagner“ ant naujo taikinio

Prancūzija, Italija, Ispanija, Vokietija, kitos Vakarų šalys skubiai evakuoja savo piliečius iš Nigerio, Maliui ir Burkina Fasui pareiškus, kad bet kokia karinė intervencija prieš perversmą surengusią chuntą tiek Maliui, tiek Burkina Fasui bus laikoma karo paskelbimu. Šios šalys per pastaruosius kelerius metus taip pat išgyveno perversmus. Nigeris, buvusi Prancūzijos kolonija, buvo likusi vienintelė Afrikoje urano Prancūzijos atominės elektrinės tiekėja, bet dabar šalis tolsta nuo Vakarų, o ten, kur jų nelieka, ateina „Wagner“. Plačiau šia tema – „Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos“ bendrakūrėjis Lukas Andriukaitis.

Strėlės į Krašto apsaugos ministro pusę: opozicija ir prezidentas kaltina atskleidus valstybės paslaptį

Po uždaro Seimo NSGK posėdžio Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė nekomentuosiantis prezidento išsakytų teiginių, kad jis po Valstybės gynimo tarybos posėdžio paskelbęs riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti. Anušauskas atskleidė detalių apie vokiškų tankų pirkimą. Opozicija dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, atsakingi už informacijos slaptumo užtikrinimą, teigė, kad Anušauskas nepažeidė valstybės paslapčių įstatymo.

Jurkonis: reikėtų išryškinti, ar mes kovojame su Lukašenkos režimu, ar Baltarusijos piliečiais

Migracijos departamento duomenimis, į Lietuvą gyventi atvyksta vis daugiau užsieniečių. Pastaruoju metu aktyviausiai leidimų gyventi mūsų šalyje prašo ir daugiausia jų gauna – Baltarusijos piliečiai. Pasak departamento, taip yra dėl baltarusiams, priešingai nei rusams, taikomų švelnesnių ribojimų. Būtent tai ir yra problema, įsitikinę dalis politikų. Prezidentūros nuomone, Baltarusijos piliečius nuo karo Ukrainoje pradžios reikėtų vertinti taip pat kaip Rusijos, nes jie irgi kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Situaciją laidoje „Svarbi valanda“ aptaria politologas Vytis Jurkonis.

Donaldui Trumpui – trečioji baudžiamoji byla per 4 mėnesius: kaltina siekus neteisėtai likti valdžioje po rinkimų 2020-aisiais

Jungtinėse Valstijose Donaldui Trumpui pareikšti baudžiamieji kaltinimai dėl bandymo neteisėtai likti valdžioje, 2020-aisiais pralaimėjus prezidento rinkimus. Pirmą kartą Jungtinių Valstijų istorijoje kaltinimai pateikti buvusiam prezidentui už nusikaltimus, padarytus einant prezidento pareigas. Į Baltuosius rūmus sugrįžti siekiančiam Donaldui Trumpui tai jau trečia baudžiamoji byla per keturis mėnesius. LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas iš Vašingtono.

Nerimą keliančios įžvalgos apie Žemės išteklių suvartojimą: situacija yra daug blogesnė, nei skelbiama

Šiemet Žemės pereikvojimo diena minima šiandien, rugpjūčio 2-ąją. Ji rodo metą, kada išeikvojame išteklius, kuriuos planeta geba atkurti per metus, ir pradedame naudoti kitiems metams suplanuotą resursų – vandens, dirvožemio, miškų – kiekį. Prieš 50 metų ši diena buvo minima gruodžio pabaigoje ir nuo tada, kas dešimtmetį maždaug mėnesiu paankstėja. Konkretus skaičiavimas atliekamas planetos biologinį pajėgumą dalijant iš žmonijos ekologinio pėdsako ir padauginus iš 365 dienų skaičiaus. Tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, kad skaičiavimams naudojami kelerių metų senumo situaciją atspindintys duomenys, tačiau fakto, jog 8 mlrd. žmonių gyvena ne pagal planetos išgales, nekeičia. Plačiau pasakoja Jurga Motiejūnaitė botanikė, biomedicinos mokslų daktarė.

Prancūzijoje – pakitimas vardan ekologijos: parduotuvėse nebeliks popierinių kasos kvitų

Prancūzijoje – naujovė, triskart atidėta dėl kainų kilimo. Nuo šiandien parduotuvėse nelieka popierinių kasos kvitų, bet jei pirkėjas pageidaus, juos atspausdins. Šios naujovės imtasi dėl ekologijos. Spausdintų kvitų nuo rugpjūčio 10-osios nebeliks ir Belgijos Valonijos regione.

Paryžiuje apšvarinta prestižinė šveicariškų laikrodžių parduotuvė: nuostoliai siekia dešimtis mln. eurų

Paryžiuje dieną prabangiame sostinės rajone apšvarinta prestižinė šveicariškų laikrodžių parduotuvė. Pagrobta laikrodžių ir brangenybių už 10-15 mln. eurų. Apiplėšimą įvykdė dailiai apsirengusi trijulė: du vyrai ir moteris. Per apiplėšimą parduotuvėje buvusiems žmonėms liepta gultis ant grindų, o grasinant ginklu, darbuotojai buvo priversti atiduoti milijonų vertas brangenybes. Lyg niekur nieko iš parduotuvės su grobiu išėjusi trijulė, manoma, vėliau spruko su motociklais. Pranešama, kad niekas nenukentėjo. Vos prieš tris mėnesius už 100 metrų buvo apiplėšta brangenybių parduotuvė Bulgari, ją taip pat dieną apšvarino trys plėšikai, vėliau pasprukę su motociklais. Daugiau apie tai – LRT Radijo bendradarbė Paryžiuje Goda Klimavičiūtė.

Ved. Rasa Tapinienė.