Karo akademijos dėstytojas apie Ukrainos dronų galimybes: susidaro įspūdis, kad tikslas – ne didžiausia žala, o karo perkėlimas į Rusiją

Remiantis „BBC Verify“ stebėtais Rusijos žiniasklaidos pranešimais, šiemet Rusijoje ir Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje įvyko per 120 dronų atakų. Didžioji dalis – Briansko ir Belgorodo regionuose, Rusijoje netoli vakarinės sienos su Ukraina, taip pat – aneksuotame Kryme. Pastaraisiais mėnesiais įvykdyta virtinė atakų Maskvos regione – apie puspenkto šimto kilometrų nuo sienos.

Apie Ukrainos turimų dronų galimybes kalba Karo akademijos dėstytojas Arturas Plokšto.

Artėja kitąmet vyksiantys prezidento rinkimai: kokie galimi kandidatai bei jų galimybės?

Oficialiai įvardytas pirmasis kandidatas kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Valstiečių žaliųjų sąjunga pranešė, kad į šalies vadovus kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Liberelai galima kandidate įvardija Viktoriją Čmilytę-Nielsen, o Darbo partija – Andrių Mazuronį, bet sprendimų dar nėra. Konservatoriai ir socialdemokratai savo kandidatą žada rinkti vidiniuose rinkimuose. Reitingų lyderiai – Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė atsakymus, sako, pateiks rudenį.

Apie būsimus Lietuvos prezidento rinkimus, galimus kandidatus ir jų galimybes kalba naujienų agentūros „ELTA“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris.

Dėl Koranų deginimo Švedijoje – griežtesnės priemonės: išduodant leidimus demonstracijoms, bus atsižvelgiama ir į tarptautinį kontekstą

Švedija, įžiūrinti rimtą tarptautinį pavojų dėl Korano deginimų, paskelbė, kad neįsileis visų atvykėlių ir gali griežtinti demonstracijų tvarką, kad išduodant leidimus būtų atsižvelgiama ne tik į griežtai saugomą išraiškos laisvę, bet ir į platesnį tarptautinį kontekstą. Kaimynė Danija po vakarykščių Korano deginimų taip pat žada ieškoti naujos pusiausvyros tarp žodžio laisvės ir nacionalinio saugumo.

Apie Švedijos sprendimus dėl Koranų deginimo kalba Lundo universiteto dėstytoja, politologė Milda Malling.