Praėjus vos trims mėnesiams po žemės drebėjimų, kurių metu žuvo daugiau nei 50 000 žmonių, šalis, kuri gali pasigirti antra pagal dydį NATO kariuomene, kuri saugo 50 amerikiečių branduolinių galvučių ir atlieka bene svarbiausia vaidmenį tarpininkaujant tarp Rusijos ir Ukrainos, renka naują prezidentą ir parlamentą.

Rinkimai žada tapti tikru politiniu trileriu. Apklausos rodo, kad skirtumas tarp ilgiau nei du dešimtmečius šalį valdančio Recepui Tayyipui Erdoganui ir susivienijusios opozicijos nominuoto Kemalio Kilicdaroglu – vos keli procentai. Abu pirmaujantys kandidatai Turkijos ateitį mato kardinaliai skirtingai. Erdoanas siekia ir toliau konsoliduoti kuo daugiau galios savo rankose, kurti saugumo valstybę ir Turkiją paversti ne tik regiono, bet ir svarbia pasaulio geopolitine žaidėja. Kilicdaroglu teigia norintis ją gražinti prie parlamentinio valdymo, atkurti esą Erdogano sugriautą teismų ir centrinio banko nepriklausomybę, stiprinti demokratiją, ryšius su Europos Sąjunga bei NATO. Tačiau svarbiausia – ant kojų pastatyti žemyn smingančią šalies ekonomiką. Ekspertai sako, rinkimų rezultatai turės plačių pasekmių visame regione.