Žemaitaičio prisikalbėjimai virsta tarptautiniu skandalu, bet apkalta – menkai tikėtina

Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie žydus virsta į tarptautinį skandalą: Vakarų šalių ambasadoriai Lietuvoje bjaurisi Seimo nario žodžiais, Seimo etikos sargai ir prokurorai pradėjo tyrimus, partija grasina jį išmesti. Žemaitaičio įrašą, kuriame primenamas vienas juodžiausių lietuvių eilėraštukų apie žydus, pašalino pats „Facebook“, o politikas sako dėl nieko nesigailintis.

Ekspertai neabejoja, tarptautinį atspalvį įgavusį skandalą išnaudos Kremlius, kurdamas Lietuvos, kaip fašizmą remiančios šalies, įvaizdį, ir dabar svarbu į tai reaguoti. Tačiau apie apkaltą politikai kalba atsargiai, o teisininkai abejoja ir dėl ikiteisminio tyrimo, kad taip buvo kurstoma neapykanta.

Burbulytė: iki šiol visi ministrai buvo gelbėjami, taip veikiausiai bus ir su Šiugždiniene

Žemaitaičio kalbos reputaciją jam jau kainavo, ar kainuos daugiau, parodys pradėti prokurorų ir etikos prievaizdų tyrimai, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė irgi turi problemų, nors nenori to pripažinti. Ar tai kainuos jai ministrės postą? Ji tikina, kad ne.

Žurnalisto Andriaus Tapino sukeltas savivaldybių finansų skaidrinimo vajus atvedė prie ministrės – prieš išeidama į ministeriją ji gavo 13 816 eurų, o ir šiaip su labai mažomis išimtimis, kaip ir kiti Kauno tarybos nariai, pasiimdavo maksimalias sumas.

LRT „Savaitėje“ – Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė.

Putino pasirodymas gegužės 9-ąją patvirtintas paskutinę minutę: ilgai svarstė, pasirodyti gyvai ar ekrane

Kyjivas neskuba patvirtinti, kad ukrainiečių kontrpuolimas prasidėjo. Tiesa, prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Podoliakas prabilo, kad Bachmuto įvykiai – kontrpuolimo preliudija, o ekspertai sako, jog vyksta parengiamasis etapas. Anksčiau Kyjivo strategai yra pastebėję – kontrpuolimo pradžia galima laikyti atakas prieš Rusijos karinės logistikos objektus.

Triskart Pulicerio premijos laureatas, „New York Times“ apžvalgininkas Thomas Friedmanas sako, Vladimiras Putinas neturėjo atsarginio plano nesėkmės karo prieš Ukrainą atveju, todėl nežino, kaip išeiti iš situacijos, o jo tęsiamas beprasmis karas – ne kas kita kaip mėginimas užmaskuoti, pasak Friedmano, savo didelį kvailumą ir išsaugoti gyvybę.

Pasak Rusijos apžvalgininkų, vienintelis senas tankas Pergalės dieną šventusioje Maskvoje rodo ne tik jų poreikį fronte, – Kremlius nenorėjo ir piktinti visuomenės, kurios dauguma netapo karo prieš Ukrainą priešininke, bet kai jis trunka ne tris dienas ir ne tris mėnesius, aukos milžiniškos, kantrybė senka.

„Balsuodamas galvosiu, kaip buvome pamiršti per žemės drebėjimą“: Turkija – prie istorinių pokyčių slenksčio

Praėjus vos trims mėnesiams po žemės drebėjimų, kurių metu žuvo daugiau nei 50 000 žmonių, šalis, kuri gali pasigirti antra pagal dydį NATO kariuomene, kuri saugo 50 amerikiečių branduolinių galvučių ir atlieka bene svarbiausia vaidmenį tarpininkaujant tarp Rusijos ir Ukrainos, renka naują prezidentą ir parlamentą.

Rinkimai žada tapti tikru politiniu trileriu. Apklausos rodo, kad skirtumas tarp ilgiau nei du dešimtmečius šalį valdančio Recepui Tayyipui Erdoganui ir susivienijusios opozicijos nominuoto Kemalio Kilicdaroglu – vos keli procentai. Abu pirmaujantys kandidatai Turkijos ateitį mato kardinaliai skirtingai. Erdoanas siekia ir toliau konsoliduoti kuo daugiau galios savo rankose, kurti saugumo valstybę ir Turkiją paversti ne tik regiono, bet ir svarbia pasaulio geopolitine žaidėja. Kilicdaroglu teigia norintis ją gražinti prie parlamentinio valdymo, atkurti esą Erdogano sugriautą teismų ir centrinio banko nepriklausomybę, stiprinti demokratiją, ryšius su Europos Sąjunga bei NATO. Tačiau svarbiausia – ant kojų pastatyti žemyn smingančią šalies ekonomiką. Ekspertai sako, rinkimų rezultatai turės plačių pasekmių visame regione.

Bidenui tema nepalanki, bet Trumpui tinka: migrantų skaičiai prie Amerikos pasienio siekia dešimtis tūkstančių

Prieš kelerius metus Baltarusijos režimo palei Lietuvos pasienį paleisti migrantai priminė, kad migracija gali būti ir ginklas, skirtas demokratinių valstybių visuomenėms skaldyti. Kai sukyla migrantų teisių gynėjai ir tautinės valstybės propaguotojai, politikams išlaviruoti sudėtinga. Už Atlanto Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas prieš rinkimus kaip tik bando išvengti šio konflikto. Tačiau šios savaitės vaizdai prie Jungtinių Valstijų pasienio su Meksika kelia priešingą efektą. Pasibaigus nepaprastajai padėčiai dėl pandemijos, neliko ir pateisinimo, kad migrantai atstumiami dėl pavojaus visuomenės sveikatai.

Migrantų skaičiai prie Amerikos pasienio pastarąją savaitę siekia dešimtis tūkstančių. Vis dėlto, Bideno demokratų administracija negali leisti pernelyg laisvinti imigracijos – kone politiškai jautriausio klausimo, mat apklausose amerikiečiai nebaudžia posto siekiančio Donaldo Trumpo, nors šis ir kartoja sąmokslo teorijas apie pavogtus rinkimus, ir šią savaitę nuteistas už seksualinį priekabiavimą bei šmeižtą.

Kartais net nėra tinkamų salių: savivaldybių kultūros indeksas parodė didelį atotrūkį tarp sostinės ir regionų

Paskelbtas Savivaldybių kultūros indeksas parodė, koks didelis atotrūkis tarp sostinės ir likusių savivaldybių. Vilniuje dirba daugiau kaip pusė visų profesionalių kūrėjų, tuo metu kai kuriose savivaldybėse jų skaičiuojama po vieną ar du. Pasak Šiaulių choro „Polifonija“ vadovės, miestas mielai pasikviestų daugiau profesionalių atlikėjų, tačiau trūksta tinkamų salių ir net instrumentų, kad aukščiausio lygio atlikėjai galėtų koncertuoti. Operos ir baleto teatro vadovo pavaduotoja teigia, jei dar operą galima parodyti regionuose, tai baletą atvežti į mažesnį miestą ar miestelį beveik nėra galimybių, nes reikia specialių grindų ir didelės scenos.

Orų prognozės – kone laukiamiausia informacija, bet nieko gero nežada: Europą jau kamuoja anomalijos

Karščio bangos, temperatūrų rekordai ir vandens trūkumas – tokia gali būti netolima Europos gyventojų ateitis. Jau dabar pietiniuose regionuose pastebimos anomalijos, kai termometrų stulpeliai į viršų šauna metų pradžioje, o gegužės viduryje, penktadienį, viename Ispanijos miestelių snigo. Dėl klimato kaitos kalti žmonės – tai ne pirmus metus kartoja mokslininkai, bet kai taip šilta ar yra ko nerimauti? Pasirodo, taip, – vanduo karštyje garuoja greičiau.

Ved. Nemira Pumprickaitė.