Australijoje užaugusi Rasa: ten save matau kaip lietuvę, o atvykus į Lietuvą man sakydavo „tu – australė“, man kildavo klausimas – tai kas aš esu?

Rasa pirmą kartą gėrisi tikru lietuvišku pavasariu. „Dabar suprantu, apie ką kalbėjo mama”, – sako Australijoje gimusi ir užaugusi lietuvė. Už daugybės kilometrų nuo tėvynės gamta kitokia, todėl ir Lietuvoje sprogstantys medžių žiedai kelia tikrą džiaugsmą. Rasa prisijungė ir prie Pasaulio lietuviams Seime atstovaujančios komisijos, čia ji rūpinasi visos Okeanijos lietuvių reikalais. Muzikos mokytojos diplomą turinti Rasa didžiąją gyvenimo dalį Australijoje dirbo valdžios institucijose, todėl sako, tokios pareigos jai – jokia naujiena.

Lietuvė Jurgita Edinburge įkūrė savo galeriją: įkvėpimu jos pavadinimui tapo lietuviams svarbus ir artimas medis

Nors ir yra toli nuo Lietuvos, Jurgita sako, kad atidarydama galeriją Edinburge, norėjo joje turėti kažką tautiško, kažką, kas būtų artima visiems lietuviams. Tuo simboliu tapo mums visiems artimas medis, kurio pavadinimą ir ji ir pasirinko. Tai nėra Lietuvos menininkų galerija, tačiau ir mūsų tautiečių darbai joje kartais būna eksponuojami, – aiškina Jurgita, stipriai palaikanti mūsų šalies kūrėjų bendruomenę. Didžiausia laimė Jurgitai, tai, jog už Lietuvos ribų plinta Antano Škėmos parašyti tekstai – Edinburge šis išeivijos rašytojas turi ne vieną gerbėją, o pati Jurgita jam yra dedikavusi svarbią savo parodą.

Karališkosios Danijos muzikos akademijos absolventė Čiurlionio kūrinius atliko net Ekvadore: „ten klasikinė, akademinė muzika yra naujiena“

Nadia Okruško – Karališkosios Danijos muzikos akademijos absolventė, o jos šeima – tai ištisos muzikų kartos. Dabar savo talentu, darbu ir artimųjų rate užgimusia meile muzikai Nadia dalijasi Kopenhagoje. Nadios veikla apima dvi sritis, kurios abi vienodai svarbios. Ji – laisvai samdoma pianistė, skambinanti įvairiuose projektuose, taip pat – muzikos pedagogė, auginanti jaunuosius talentus. Lietuva pianistei dabar – atostogų kraštas, kai ten grįžta, visi darbai nustumiami į šoną,, tai būna laikas skirtas šeimai ir draugams. Pašnekovė prisipažįsta, kad net po tiek svetur praleistų metų, kaskart grįžus atostogų aplanko mintis – o gal pasilikti?

Programa „Jaunimas gali“ buria vaikus iš mažų Lietuvos miestelių: gyvenimo įgūdžių ugdymas, įtraukiančios patirtys ir bendruomenės kūrimas

15 kilometrų nuo Alytaus, Miroslavo miestelio gimnazijos sporto salėje du kartus per savaitę renkasi programos „Jaunimas gali“ dalyviai. Juos čia traukia ne tik sportas – kaskart vaikus pasitinka trenerė Ingrida, pasiryžusi visus užkrėsti gera nuotaika, įkvėpti pasitikėjimo savimi ir motyvacijos tobulėti. Mokytojai kiekvienais metais pirmiausia prisijungti kviečia tuos vaikus, kurie programoje jau dalyvavo – sako, nuoseklumas duoda pastebimų rezultatų. Kiekvienas programoje dalyvaujantis vaikas po kelerių metų jau kviečiamas ne tik dalyvauti užsiėmimuose su treneriu, bet ir savanoriauti renginiuose.

11 metų gide Turkijoje dirbanti Gabrielė: buvau lietuvė, gyvenanti Turkijoje, o dabar jau norėčiau būti lietuvių lietuvė

Taip atrodo įprasta Gabrielės darbo diena – apsupta daugybės turistų ir nuolat pasakojanti istorijas apie savo mylimą Turkiją. 11 metų šioje šalyje praleidusi lietuvė save vadina meilės emigrante, tik ne visai įprasta. Dėl taip susiklosčiusio likimo Gabrielė niekada nesigailėjo – ją užbūrė Turkijos gamta ir lietuvio akiai neįprastas peizažas. Nors pati lietuvė sako tėvynėje praleidžianti vos savaitę per metus, tautiečių gyvenimą Turkijoje ji aktyviai seka, žino, kad yra bendruomenė, kad lietuviai čia nuolat susitinka.