Pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui Vilniuje: kaip sustiprės Baltijos šalių gynyba ir kas žadama Ukrainai?

NATO vadovas šią savaitę bent keliskart pakartojo, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Bet Ukraina tą girdi jau seniai ir nori konkretaus plano, kaip tapti Aljanso nare. Kalbama, to nelabai nori didžiosios valstybės, esą reikia nesiblaškyti ir susitelkti į paramą ginklais. Lietuvos nuomone, abu dalykus galima suderinti, o lūžio tašku galbūt bus liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, į kurį planuoja atvykti ir pats Volodymyras Zelenskis.

Susitikimo metu tikimasi ir daugiau svarbių sprendimų, pavyzdžiui, norima, kad į Lietuvą atvykę lyderiai patvirtintų atnaujintus regiono gynybos planus. Vilnius juos vadina reikšmingais, tačiau aukščiausias NATO karinis vadas sako, kad tai yra tik svarbūs popieriai, o pasiruošti šiuos planus įgyvendinti užtruks.

Prie NATO krantų – Rusijos „laivai vaiduokliai“: skandinavų žurnalistų tyrimas atskleidė Maskvos žvalgybos planus Baltijos ir Šiaurės jūrose

Visą savaitę skandinavų šalyse verda diskusijos, kaip apsiginti nuo Rusijos šnipų sausumoje, ore ir jūroje. Valstybėse, kur kadaise apie Maskvos grėsmes kalbėta tyliau, požiūrį pakeitė Rusijos karas Ukrainoje, o trečiadienį Šiaurės šalių žurnalistams pristačius dokumentinį serialą „Šešėlių karas“, Švedijos premjeras pakartojo, kad Rusija kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos regionui. Kol kas, pasak skandinavų žurnalistų, Rusija tik žvalgosi, pasitelkdama „laivų vaiduoklių“ flotilę ieško galimų taikinių Šiaurės ir Baltijos jūroje.

Naujai išrinkti merai ir tarybos pradeda dirbti: kai kuriose savivaldybėse – chaosas, nes nepavyksta susitarti kas ir kaip vadovaus

Chaotiški rinkimai – chaosas ir po rinkimų. Šią savaitę prisiekė dalies savivaldybių tarybos. Bet kai kuriose savivaldybėse niekaip nepavyksta sutarti, kas ir kaip valdys. Į Vilniaus rajono tarybą išrinkti Lenkų rinkimų akcijos atstovai dar svarsto, ar derėtis su socialdemokratų meru Robertu Duchnevičiumi. Visaginas nesugeba išsirinkti net laikinojo mero, Anykščiuose neaišku, ar prisiekęs meras tikrai galės vadovauti. Toks neveiksnumas savivaldoje nėra naujiena. Tik dabar, priėmus naujus savivaldos įstatymus, neveiksnumui užsitęsus, centrinė valdžia valdymą perimtų negreitai.

Benkunskas apie sudarytą koaliciją: socdemai turėtų gailėtis, kad nepradėjo derybų su dauguma, tačiau tai jų pasirinkimas

Sostinėje naujoji taryba ir meras prisieks kitą savaitę, balandžio 26-ąją. Išrinktasis Vilniaus savivaldybės meras Valdas Benkunskas LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ studijoje

Armėnijos prezidentas apie siūlymą pripažinti Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi: kas suteiks garantijų, kad taikos susitarimai taps tikrove

Armėnija šią savaitę drąsiai pasiūlė pripažinti Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi. Premjeras Nikolas Pašinianas parlamente sakė, kad jo šalis ilgai save apgaudinėjo, esą įmanomas kitas kelias. Bet Azerbaidžanas iškart pareikalavo dar daugiau – kad ten gyvenantys armėnai pasirinktų – arba priima šalies pilietybę, arba palieka namus. Vilniuje viešėjęs Armėnijos prezidentas Vaagnas Chačaturianas pripažino, kad Baku mano Kalnų Karabacho problemą jau išsprendęs, kai prieš pustrečių metų laimėjo karą.

Laukiama ir naujo Azerbaidžano puolimo, bet Armėnija nebeturi užnugario, nes sena sąjungininkė Rusija ne tik vengia padėti, bet net ėmė grasinti, jei Jerevanas prisijungs prie Tarptautinio baudžiamojo teismo, išdavusio Vladimiro Putino arešto orderį. Todėl Chačaturianas interviu „Savaitei“ pripažino, jog Armėnija neturi išeities, tik palaikyti santykius su Rusija ir nesmerkti Ukrainos užpuolimo. Pripažino, ir kad deryboms su priešu pritaria ne visi, bet tikino, kad vyriausybė turi tautos mandatą taikos planui.

„Fox News“ ir rinkimų balsų skaičiavimo bendrovė „Dominion“ susitarė taikiai: žiniasklaidos įmonė turės sumokėti 717 mln. eurų

Melo kaina – maždaug 717 mln. eurų. Tokią sumą, pasiekus taikų susitarimą, balsų skaičiavimo bendrovei „Dominion“ sumokės televizija „Fox“. 2020-aisiais žiūrimiausias Jungtinių Valstijų kanalas noriai kvietė svečius, kurie neturėdami įrodymų tikino, kad „Dominion“ susijusi su Venesuelos valdžia, o jos mašinos užprogramuotos Donaldo Trumpo balsus perrašyti Joe Bidenui. Privatūs susirašinėjimai parodė, kad patys „Fox“ darbuotojai tokius kaltinimus vadino „beprotiškais“ ir „nesąmoningais“, bet vis tiek neatsisakė savo politinės linijos, bijodami prarasti žiūrovus – ištikimiausius Trumpo rėmėjus.

Banko solidarumo mokestis virto svarstymu apie moralę: liberalusis koalicijos sparnas teigia, kad šios mokesčio idėjos nepalaikys

Argumentų kova, ar bankai turi būti solidarūs su visuomene, šią savaitę persikėlė į Seimą. Parlamentarai numatę skubiai svarstyti, ar apmokestinti bankų viršpelnius. Valdantieji sako, laikinas solidarumo įnašas – tarsi duoklė visuomenei, su kuria bankai, susiklosčius jiems itin pelningoms aplinkybėms, nesidalijo. Todėl dalimi jų uždarbio turėtų būti finansuojami krašto apsaugai, taigi, ir visai visuomenei, svarbūs projektai.

Tačiau liberalusis koalicijos sparnas iškart pasakė, kad konservatorių finansų ministrės idėjos nepalaikys. Nes tai nėra joks solidarumas, o naujas vieno sektoriaus apmokestinimas. O toks precedentas pavojingas ir galiausiai pridarys daugiau žalos nei per porą metų bus surinkta pinigų. Premjerė sako, ant koalicijos partnerių nepykstanti.

Ved. Nemira Pumprickaitė.