Slapčiausi Pentagono dokumentai atsidūrė 21-erių kompiuterinių žaidimų entuziasto rankose: tai labai keista XXI a. aplinkybė

Slapti Pentagono dokumentai apie karo Ukrainoje eigą ir kita jautri amerikiečių žvalgybos informacija tiek apie Vašingtono sąjungininkus, tiek oponentus, pradėta kelti į internetą dar gruodį, bet beveik niekas nepastebėjo, nė pats Pentagonas, iki balandžio, kai kilo tarptautinis skandalas, o po pasaulį pasklido galbūt net per šimtą dokumentų. Dalis amerikiečių diplomatų, sako, palengvėjo – panašu, tai ne Rusijos operacija, o keista istorija apie leidimą dirbti su slapta informaciją gavusį ir priesaiką sulaužiusį jauną įtariamąjį nacionalinėje oro gvardijoje vardu Jackas Teixeira. Dokumentus jis fotografavo ir į internetą kėlė, atrodo, vedamas noro padaryti įspūdį grupelei kompiuterinių žaidimų entuziastų. Prezidentas Joe Bidenas įsakė imtis papildomų žingsnių žvalgybos duomenims apsaugoti, bet žala padaryta: sąjungininkų pasitikėjimas susvyravęs, o ekspertai kelia klausimą, kodėl tiek jaunas vaikinas, tiek jo dalinys Masačiusetse turėjo prieigą prie aukščiausiems Pentagono generolams skirtos medžiagos.

Lietuvos atstovas JT apie Rusijos pirmininkavimą Saugumo Taryboje: to neturėtų būti, bet pašalinimo procedūros irgi nėra

Būdama viena iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių, Rusija jau įpusėjo pirmininkavimo Tarybai mėnesį. Organizacijai, sukurtai saugoti taiką ir saugumą pasaulyje, o kilus būtinybei, imtis priemonių karo grėsmei pašalinti arba agresijai likviduoti, pirmininkauja šalis, pati esanti agresorė, negana to – sukėlusi karą, užpuolusi suverenią šalį. Ukrainiečiai tokį akibrokštą pavadino „antausiu“ tarptautinei bendruomenei. Detaliau situaciją aptarė Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose, ambasadorius Rytis Paulauskas.

Pilietinio pasipriešinimo strategija – stagnacijoje: viską su pagaliu įmušinėjame į galvą, bet neturime ničnieko

Ir užsienio, ir Lietuvos ekspertų nuomonės sutampa – praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos piliečiai iš esmės nepradėti ruošti pilietiniam pasipriešinimui. Tai konstatuota šią savaitę surengtame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. Krašto apsaugos viceministras informavo, kad per vienuolika mėnesių nepavyko parengti plano, kaip įgyvendinti Seimo nutarimu priimtą pilietinio pasipriešinimo strategiją. Plano nėra ir neaišku kada jis bus parengtas. Per praėjusius metus pilietinio pasipriešinimo kursus išklausė vos 3 tūkst. žmonių. Komiteto nariai sako, kad taip dirbant prireiks šimtmečių, kol visuomenė taps atspari, tai yra kiekvienas žinos, kaip jam elgtis karo atveju.

Toliau siekiama LKP pripažinti nusikalstama organizacija: istorikams tai primena pavienių asmenų medžioklę

Dalis konservatorių vėl siekia Lietuvos komunistų partiją įstatymiškai pripažinti nusikalstama organizacija. O buvę aukšti partijos pareigūnai, jei dalyvautų rinkimuose ar siektų postų valstybės bei diplomatinėje tarnyboje, privalėtų nurodyti, ar praeityje priklausė partijai. Istorikai sako, tai būtų buvę prasminga prieš kelis dešimtmečius, dabar – labiau primena pavienių asmenų medžioklę. Be to, esą, išaiškėjus, kad komunistų partijos nariu buvo ir Prezidentas Gitanas Nausėda, tokios iniciatyvos atrodo dar dviprasmiškesnės. Visgi, pasak istorikų, svarstant apie komunizmą naujų faktų šviesoje, prasminga kelti klausimą – kaip reikėtų vertinti žmones, kurie į partiją stojo jau plintant laisvės idėjoms.

Macrono susitikimas su Xi Jinpingu: parodė Europos skilimą, pamalonino Kinijos režimą ir priartino karą dėl Taivano

Prancūzijos prezidentams matuotis galiomis su Amerika yra tarsi pareigybės aprašymo dalis. Prieš šešis dešimtmečius Šarlis de Golis pasitraukė iš NATO karinių struktūrų ir išvarė NATO būstinę. Prieš keturis dešimtmečius Fransua Miteranas politiką grindė įsitikinimu, kad nematomas karas su Amerika yra amžinas. Prieš du dešimtmečius Žakas Širakas išsišaipė iš Lietuvos ir kitų šalių, kad jos prarado progą patylėti, remdamos Ameriką dėl Irako. Dabar Emmanuelis Macronas kartoja, kad nebus Amerikos vasalu. Amerikoje, Europoje, Azijoje aštriausias diskusijas sukėlė jo interviu, kad Europos strateginei autonomijai pakenktų būti įveltai į svetimą konfliktą Taivane, ir kad ji turi siekti būti trečiuoju pasaulio ramsčiu greta JAV ir Kinijos. Pozicija ne nauja, bet pareikšta taip nerangiai ir tokiu netinkamu metu, kad Macronas keliais sakiniais pasiekė priešingų dalykų, negu norėjo visus metus rengtu vizitu: parodė Europos skilimą, pamalonino komunistinį Pekino režimą ir priartino karą dėl Taivano.

Joe Bideno vizitas Airijoje: nuoširdus kilmės šalies aplankymas ar airiško kraujo rinkėjų vilionė?

Joe Bideno reitingai beveik žemiausiame lygyje per visą kadencijos laikotarpį, tad, paradoksaliai, Jungtinių Valstijų prezidentas daug kur užsienyje mėgstamas labiau nei namie. To pavyzdžiu tapo trijų dienų vizitas Airijoje, per kurį Bidenas gavo tiek visuomenės dėmesio ir liaupsių, kiek retas kitas galėtų tikėtis. Kaip ir daug ankstesnių Amerikos prezidentų, Bidenas pabrėžia besididžiuojantis airiškomis šaknimis, o Airiją vadina savo namais. Nors ekspertai įžvelgia nemažai rinkiminės logikos – airiško kraujo turi daugiau nei trisdešimt milijonų amerikiečių, o prezidento rinkimai jau ne už kalnų. Visgi, vizitą Bidenas pradėjo nuo Šiaurės Airijos, kurioje prabėgus 25-eriems metams nuo Didžiojo Penktadienio susitarimo, įtampa tarp nacionalistų ir junionistų vėl auga.

Nepaisant raginimų elgtis kitaip, Vokietija išjungė paskutines atomines elektrines: reakcijos visuomenėje nevienodos

Rusijos karas prieš Ukrainą ir kaip ginklas prieš Europą Maskvos naudojami energijos šaltiniai keliems mėnesiams pailgino paskutinių Vokietijos atominių elektrinių darbą. Vakar didžiausia Europos ekonomika užbaigė atominės energetikos erą, trys likusios atominės elektrinės išjungtos. Nors ekspertai sako, per didelė prabanga, o koalicijos partneriai - Laisvoji Demokratų partija - ragino pasilikti atomines elektrines kaip atsarginį variantą, vyriausybė įsipareigojimą įvykdė. Šiuo metu pasaulyje – 41-oje šalyje – veikia 412 atominių reaktorių, gaminančių mažiau nei 10 proc. elektros energijos.

Ved. Nemira Pumprickaitė.