Imamasi bankų pelnų.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad komercinių bankų pelnas šiemet gali patrigubėti ir pasiekti milijardą eurų, nes dėl kylančių palūkanų bankai gauna solidžias pajamas, kuriomis nei su paskolų ėmėjais, nei su indėlininkais nesidalija. Svarstoma, kaip priversti bankus pelnu dalytis. Bankų asociacija sako, kad pelno jie ir taip atriekia daugiausia, palyginti su kitais mokesčių mokėtojais. Finansų ekspertės Jekaterinos Govinos komentaras.

Ukrainoje – permainos gynybos ministerijoje.

Dar vakar aukšto rango įstatymų leidėjas pranešė, kad Ukrainos gynybos ministrą pakeis karinės žvalgybos vadovas. Tuo metu Oleksijus Reznikovas bus paskirtas strateginės pramonės ministru. Tačiau šiandien kalbama, kad pakeitimas šią savaitę neįvyks. Vakar kalbėdamas su žurnalistais, gynybos ministras teigė, kad jo likimą gali nuspręsti tik šalies prezidentas. Apie tai – pokalbis su politologu Alvydu Medalinsku.

Per „Radarom“ akciją jau paaukota daugiau nei 6 mln. eurų. Dosniausia šiandien buvo bendrovė „Sanitex“, pervedusi 30 tūkst. eurų. Organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas sako, kad pirmieji radarai Ukrainoje gali atsidurti dar iki karo metinių – vasario 24-ąją. Tikimasi nupirkti bent 10 radarų.

JAV ir Kinijos kivirčas dėl baliono.

Kinija pripažino, kad ir antras virš Lotynų Amerikos aptiktas balionas yra jos, kai Jungtinės Valstijos ieško pirmojo nuolaužų. Vašingtonas įsitikinęs, kad objektą Pekinas naudojo šnipinėti, tad jį numušė virš jūros. Kinija tvirtina, kad tai pasiklydęs orų stebėjimo įrenginys, o Amerikos reakcija perdėta.

Modernesni žvalgybiniai balionai išpopuliarėjo šaltojo karo pradžioje, kai amerikiečiai su jais ėmė stebėti tarybų sąjungos branduolinius objektus. Nors programa dėl dažnų kritimų buvo nutraukta, šią technologiją šalys tobulina iki šiol, nes toks balionas skrenda lėtai ir turi pakankamai laiko padaryti kokybiškas nuotraukas. Tačiau, anot ekspertų, jie lengvai aptinkami ir gali būti numušti, todėl šalys dažniausiai šnipinėja žvalgybiniais palydovais.

Žemės drebėjimo aukų – per du tūkstančius.

Dviejų žemės drebėjimų aukų skaičius Turkijoje ir Sirijoje perkopė du tūkstančius tris šimtus. Manoma, kad šimtai tebėra įstrigę po griuvėsiais, o aukų skaičiai tikėtina tik augs. Pasaulio valstybės Turkijai ir Sirijai siunčia humanitarinę pagalbą bei gelbėtojų komandas.

„Pietų Italija šįryt atsibudo su pavojaus signalu“, sako LRT radijo bendradarbė Neringa Budrytė. Dėl žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje kilęs pavojus dėl cunamio vėliau buvo atšauktas.

Ved. Deividas Jursevičius.