Bado mirties priežastimi neįvardydavo: tūkstančius gyvybių nusinešusi Vilniaus tragedija

Apie Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje šiandien kalbama mažai, jo paliktas žaizdas užgožė itin svarbūs pokario įvykiai – Nepriklausomybės paskelbimas, valstybės statyba. O vokiečių okupacija Lietuvoje buvo labai žiauri. Siautė badas, jo sukeliamos ligų epidemijos, kareivių išnaudojamos prostitutės platino venerines ligas.

Ypač sunkus laikas atėjo po 1916-ųjų, iš valstiečių buvo rekvizuojami ištisi derliai. Maistas buvo atimamas ne tik kariuomenės reikmėms, iš Lietuvos žmonių atimtos maisto gurguolės keliavo į Austriją, Vokietiją, mūsų žemių valstiečiai maitino ir vokiečių civilius. Būta ir kitų bado bangų, ypač XVIII amžiuje. Beveik visas jis pažymėtas badu ir ligų epidemijomis, masiniais kapais.

Tėvo pėdomis žengęs maestro Kuprevičius: mama sakydavo, du kompozitoriai namuose – per daug

„Man atrodo, kad egzistuoja kažkoks giminės užgyventas kultūrinis laukas, kuris įsikūnija nežinia kodėl, kada ir į ką“, – tai Giedriaus Kuprevičiaus citata iš pokalbio apie išskirtinę šeimą. Tėvą Viktorą – kompozitorių, muzikantą, pedagogą, apie menininkes žmoną bei savo mamą. Jai, kaip, beje, ir Giedriaus žmonai Gražinai, likimas lėmė gyventi su dviem kompozitoriais. Gražina dar spėja kurti ir savo stebuklus iš odos, bet jos akys visuomet nukreiptos į maestro – vieną talentingiausių šalies kompozitorių, pirmojo miuziklo autorių, kariljonininką, muziką, intelektualą, pedagogą.

Norų būta gerų, bet jokios patirties: kaip atrodė Lietuvos diplomatija tarpukariu?

Ar kada esate susimąstę apie tai, kaip buvo tveriama diplomatinė tarnyba tarpukario Lietuvoje? Kas vyko į naujai žemėlapyje atsiradusią valstybę, o dar ir su laikinąja sostine vietoje nuolatinės. Kaip buvo kuriamos diplomatinės atstovybės, kur kūrėsi pasiuntiniai mieste, kuriame net nebuvo kanalizacijos ir kaip Lietuvai sekėsi steigti ambasadas reikšmingose, galingose ir turtingose šalyse? Ir, žinoma, kaip imta megzti tarptautinius santykius po 1991-ųjų, kai Lietuvą vėl ėmė pripažinti užsienio šalys, – reportaže.

Ved. Saulius Pilinkus.