Kai susimąstai apie tarpukario Lietuvos respubliką, neapleidžia nuostaba – kaip ji išsilaikė? Maža, skurdi, dėl spalio perversmo praradusi neaprėpiamas Rusijos rinkas, be naudingųjų iškasenų, kovojanti ir turinti tik kelis šimtus išsilavinusių žmonių. Iš kur tos valstybės ekonominis potencialas, dėl kurio prieš Sovietų okupaciją Lietuvą jau buvo galima vadinti modernia valstybe?

O tai – kelios paprastos idėjos: sviestas, cukrus, mokyklų tinklas, studentų stipendijos studijoms užsienyje, aviacija ir „mūrinė Lietuva“. Šios nuosekliai vystomos programos pakeitė Lietuvos intelektinį, ekonominį ir vizualinį žemėlapį iš skurdžios agrarinės valstybės į modernią, tų laikų reikalavimus atitinkančią šalį.