Prieš 30 m. gimdymas, įvykęs iki 28-os nėštumo savaitės, būdavo laikomas persileidimu. Jei vaikelis sverdavo mažiau nei 1 kg, jo nereanimuodavo, o jei išgyvendavo mažiau nei savaitę, vaiko net nežymėdavo dokumentuose. Kitaip tariant, tais laikais medikai vadovavosi nurodymais, pagal kuriuos, gimus neišnešiotam naujagimiui, reikėdavo laukti 168 valandas. Jei per tas valandas kūdikis išgyvendavo, tuomet būdavo registruojamas kaip žmogus, o jei mirdavo, apie jį net nelikdavo įrašo. Šiandien situacija visiškai pasikeitė, o naujagimiais jau yra vadinami vos 500 g sveriantys neišnešiotukai. Nuo laiku gimusių naujagimių neišnešiotukai pirmiausiai skiriasi išvaizda. Jų kojytės ir rankytės – labai plonos, o dėl prastai išsivysčiusio poodinio riebalinio sluoksnio oda būna raukšlėta. Neišnešiotukų veidai – su aštriai išreikštais bruožais, tarsi senų žmonių. Tokių kūdikių kūnas dažniausiai būna neproporcingas – kaklas trumpas, liemuo ilgas, santykinai didelė galva. Neišnešiotukų odelė plona, todėl per ją persišviečia kraujagyslių tinklas.

Trys vaikeliai kasdien arba apie 1 500 vaikų – tiek Lietuvoje kasmet gimsta neišnešiotų vaikų. Pasak medikų, neišnešioti kūdikiai iš karto po gimdymo, o kartais net ir vėliau, susiduria su įvairiomis raidos problemomis. Anot jų, jei vaikas gimsta anksčiau nei 28–30 savaitę, labai didelė galimybė, kad kūdikio ir jo šeimos lauks tam tikras sunkus periodas ligoninėje.