Jau ne pirmą kartą sakome, kad ši savaitė labai svarbi Rusijos kare prieš Ukrainą, bet šįkart – keli nauji įtampos židiniai. Tai ne tik Rusijos gauti daugiau nei 2 tūkst. Irano dronų, kuriais žudomi Ukrainos žmonės, stengiamasi, kad artėjant žiemai Ukraina liktų be šilumos, šviesos ir vandens. Tai ir grėsmė, kad gali būti susprogdinta Kachovkos hidrolelektrinės užtvanka – plūstelėję vandens srautai užtvindytų Chersoną ir dešimtis aplinkinių gyvenviečių, be aušinamojo vandens liktų Zaporižios atominė elektrinė.

Kaip Ukraina išgyvena paskutines dvi savaites be atvangos bombarduojama ir apšaudoma raketomis. „Savaitėje“ – pokalbis su apaštališkuoju nuncijumi Ukrainoje arkivyskupu Visvaldu Kulboku.

Pietvakarių Pensilvanija, dar po Antrojo pasaulinio karo buvusi Jungtinių Valstijų pramonės ir anglių kasybos širdimi, jau kelis dešimtmečius netenka darbo vietų, gyventojų, ir generuoja nusivylusiųjų politika sluoksnį, 2016-aisiais prisidėjusį prie Donaldo Trumpo išrinkimo prezidentu. Šiandien Pensilvanija – viena esminių valstijų artėjančiuose Kongreso rinkimuose, galinti nulemti Senato daugumą. Ir šalį, ir valstiją drasko politiniai ir kultūriniai karai, partijos viena kitą kaltina atlaidumu nusikalstamumui ar kėsinimusi į moterų teises, o tarp nusivylusių rinkėjų plinta sąmokslo teorijos, tikėjimas, kad praėję rinkimai suklastoti, o dabartinė valdžia – nelegitimi.

Dviem frontais kariaujantis Kremlius – tiek prieš taikią Ukrainą, tiek prieš visą Europą, nusprendęs pašokdinti ją savo energetiniu šantažu, – yra vienintelis pralaimėtojas. Taip po dviejų dienų aukščiausio lygio susitikimo Briuselyje sako Bendrijos lyderiai. Nepaisant, kad tarp šalių pozicijų žiojėjo praraja, lyderiai sutarė, kad vis tik dujų kainų ribojimas dabar būtų nors ne geriausias, bet būtinas žingsnis. Vis dėlto, palaikyti Kyjivo ir Baltijos šalių iniciatyvą kurti specialų tribunolą Rusijos agresijai prieš Ukrainą tirti šalys neskubėjo, sako, reikia daugiau aiškumo.

Sukrėtimas šią savaitę ištiko Didžiąją Britaniją – atsistatydino trumpiausiai šalies istorijoje, vos 45 dienas, išbuvusi vyriausybės vadovė. Liz Truss užteko šešių savaičių pabūti premjerės poste, kad Britanijoje taip paaštrėtų politinė ir ekonominė krizė. Per tas kelias savaites ji sugebėjo prarasti du svarbius ministrus, partijos ir elektorato pasitikėjimą. Liz Truss reitingai terodė 15 proc. Jos premjeravimas sukėlė problemų ir konservatoriams – ar jie išliks valdyti po 12 metų nepertraukiamo buvimo valdžioje?

Nerimas, nusivylimas, apatija arba noras emigruoti – taip, pasak sociologų, šiandien jaučiasi devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Rugsėjo viduryje „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad net 90 proc. žmonių mano, kad situacija šalyje iš esmės krypsta į blogąją pusę. Ir tik trečdalis tiki, kad ateityje bus geriau. Ekonomistai atviri: nors bendra šalies ekonominė situacija nebloga, atlyginimai ir pensijos auga, o nedarbo lygis rekordiškai žemas, to neužtenka – gyventojai įperka vis mažiau. Ir esą tenka pripažinti – tai greičiausiai ne pabaiga. Sociologai ir politologai įspėja – į tokias žmonių nuotaikas negalima numoti ranka.

Politologai sako, kad konservatorių, vadovaujančių Seimo komitetams, nesutarimai su kuruojamų sričių ministrais, partijos kolegomis, pirmiausia yra ambicijų karai. Tačiau jų teigimu, rūpinimasis savo, o ne visos partijos darbotvarke gali nuvesti prie Vyriausybės griūties, nes tai suteikia pagrindo kalboms apie Ingridos Šimonytės grasinimus atsistatydinti, kurių iki šiol niekas nepatvirtino. Kiti įžvelgia partijos vadovybės nerimą, bet mano, kad konservatoriai, kai šalia Ukrainoje vyksta karas, o ekonominė situacija sunki – susiims.

Ved. Nemira Pumprickaitė.