Pralaimėjimus fronte patiriantis Putinas nebeslepia, kad pirmadienio ataka prieš Ukrainos miestus – kerštas

Pirmus septynis karo Ukrainoje mėnesius Kremlius vaidino keistą spektaklį: nors pradėjo karą, teigė Ukrainos neužpuolęs, nors citavo rusų fašizmo ideologą Ivaną Iljiną, nacizmu kaltino Kyjivą, nors sulygino su žeme Mariupolį, teigė į nekarinius objektus nesitaikantis. Vis dėlto praėjusio šeštadienio išpuolis prieš asmeniniu Putino projektu vadinamą Krymo tiltą Rusijos vadovybę privertė pamiršti savo vaidmenį.

Į Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą šią savaitę paleista per šimtą raketų, o Putinas prisipažino tyčia atakavęs energetinius objektus. Nors išpuolį prieš vaikų žaidimo aikštelę Kremliaus šeimininkas ir nutylėjo, Jungtinės Tautos sako, kad vien ataka prieš civiliams būtiną energijos infrastruktūrą gali prilygti karo nusikaltimui. Tad Rusija ne tik pažeidžia karo teisę, bet ir to visai nebeslepia. Analitikai ir Vakarų pareigūnai tai vadina desperacija.

Po Putino veiksmų NATO rengiasi įvairiems scenarijams: Vokietija vienija oro gynybai, JAV stiprina pajėgas Rytų Europoje

Savaitę, kai Rusija eilinį kartą sulaužė dar daugiau padorumo ribų, Vakarai demonstruoja vienybę. Pentagono vadas skelbia – amerikiečių kariai Lietuvoje bus dar mažiausiai trejus metus. Anot karybos ekspertų, tai tik dar kartą pademonstravo, kad į Baltijos šalių saugumą strateginis partneris žiūri itin rimtai.

Jau net ir įprastai santūrus Vokietijos kancleris Rusijos karą vadina kryžiaus žygiu prieš laisvę ir pažangą, taigi – prieš mus visus. Visą savaitę vykusiuose susitikimuose NATO būstinėje Vakarų lyderiai įsipareigojo ne tik toliau tiekti karinę paramą Ukrainai, bet ir užpildyti Europos gynybos spragas. Iš Briuselio – įvykius iš arti stebėję Mindaugas Laukagalis ir Justina Ilkevičiūtė.

Linkevičius: Kremliui situacija vystosi nepalankia linkme, jokių variantų pergalei – lieka tik Armagedonas

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ – Nemiros Pumprickaitės interviu su ambasadoriumi ypatingiems pavedimams, buvusiu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Putino spaudžiamas Lukašenka prie aklavietės: tiesiogiai neįsitraukti į karą vis mažiau argumentų, o įsitraukimas būtų pražūtingas

Kremliaus sprendimas eskaluoti karą privedė Baltarusijos režimo lyderį Aliaksandrą Lukašenką prie aklavietės. Ukraina perspėja, kad Rusija bando įtraukti Baltarusiją į tiesioginį karą su Ukraina. Analitikai sutinka, kad visiškas Baltarusijos pajėgų įtraukimas į karą tik paspartintų režimo eroziją ir reikštų paties Lukašenkos pabaigą, o Baltarusijos kariuomenė tiesiog nepajėgi kariauti su Ukraina.

Panašu, pats Lukašenka tai supranta. Tačiau kartu jis priverstas kaip nors pateisinti platesnį Rusijos karinį įsitraukimą Baltarusijoje ir savaitės pradžioje paskelbė apie formuojamą jungtinę karinę grupę su Rusija, sugalvojo istoriją apie tariamą ataką iš Ukrainos. Minėti pareiškimai kol kas nedaro realaus karo eigos pokyčio, bet yra naudingi Rusijai – Kyjivas dabar priverstas budėti prie pasienio su Baltarusija, kol vyksta kontrpuolimas rytuose. Vis dėlto neaišku, ar Lukašenkos strategija viena koja dalyvauti kare ilgainiui netaps nepakankama.

Tutkus: 10 dienų yra pakankamas laikas, kad iki krizės pradžios brigada atsirastų čia

NATO valstybių vadovai Madrido viršūnių susitikime patvirtino planus, kuriuose numatyta rytiniame Aljanso sparne, tarp jų ir Lietuvoje, didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas. Vokietijos ir Lietuvos vadovai birželį sutarė dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvyko Vokietijos pirmosios tankų divizijos 41-osios tankų brigados priešakinis vadovavimo elementas. Visa brigada į Lietuvą turėtų persikelti maždaug 2025-siais, kai bus įrengta būtiniausia infrastruktūra. Tačiau šią savaitę kilo abejonių, ar vokiečių karinis dalinys Lietuvoje bus dislokuotas nuolatos. Tokias abejones sukėlė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrų pareiškimai, esą Vokietijos kariuomenės brigada, kilus krizei, į Lietuvą bus permesta per 10 dienų.

Iš Charkivo į Vilnių evakavusi mokykla sulaukė didelės paramos, bet visko neteko ir priversta kurtis iš naujo

Rusijai pradėjus intensyvius karo veiksmus, iš Charkivo į Vilnių evakavosi visa mokykla su mokiniais ir mokytojais. Kai kurie tėvai mokytojų globai patikėjo ir savo vaikus, o patys liko kovoti Ukrainoje. Kad mokykla įsikurtų, reikėjo vietinių pagalbos. Pagelbėti pasiryžę savanoriai tuoj pat atsirado.

Ukrainiečiai sako prašę įregistruoti jų mokyklą Lietuvoje. Pavadinimas buvo išrinktas panašus, atvyko mokykla „Gravitacija“, Lietuvoje įregistruota „Gravitas Schola“. Tik patiems ukrainiečiams netikėtai, savanoriai lietuviai tapo ir mokyklos savininkais. Trijų savanorių lietuvių, kartu su vieno iš jų uošve, įsteigtai privačiai mokyklai Lietuvoje atiteko suaukoti stalai, kėdės ir nemokamos patalpos Vilniaus centre. O iš karo pabėgusi Ukrainos mokykla „Gravitacija“ liko plika basa ir vėl kuriasi iš naujo.

Karalienė mirė, tegyvuoja karalius: britai rengiasi Karolio III inauguracijai

Tradiciška, tačiau ir moderni – tokia bus karaliaus Karolio III inauguracija, teigia Bakingamo rūmai ir praneša, kad ceremonija numatoma kitų metų gegužės šeštąją. Monarchui uždedant karūną, jam bus 74-eri.

Sutapimas ar ne, bet inauguracijos dieną jo anūkui, Hario ir Megan sūnui Arčiui, sukaks ketveri – tiek tada buvo Čarlzui, kai karūnuota jo motina, o berniukas tapo pirmuoju vaiku, stebėjusiu ceremoniją. Apžvalgininkai teigia, ši šventė ne tik dar kartą sutelks tautą, tačiau atskleis ir koks bus naujasis monarchas bei visa institucija jam valdant.

Ved. Nemira Pumprickaitė.