Baltijos jūroje paslaptingai sprogo abi dujotiekių „Nord Stream“ linijos, didžiausi kada nors pastatyti Rusijos vamzdynai į Europą. Vien antrojo statyba kainavo 11 mlrd. eurų. Tiek Vakarai, tiek Rusija sutaria tik dėl vieno: praktiškai neįmanoma, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Abi pusės sako, kad tokio masto ataką ko gero įvykdė ne nepriklausomi asmenys, o valstybė. Rusija net sušaukė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kad pasiaiškintų, jog jai sprogdinti savo vamzdžius nėra prasmės, todėl tai padarė amerikiečiai. Su tuo nesutinka analitikai: jei ataką įvykdė Rusija, taip ji gerokai padidino spaudimą Europai. Jau mažėjusios dujų kainos vėl pašoko. Beliko vienas didelis dujotiekis iš Rusijos į Europą, einantis per Ukrainą. Juo dujos dar teka. Bet Rusija užsimena: tuoj gali nebetekėti. Žiemos perspektyvoms vėl tamsėjant, Europa toliau ieško tiekimo šaltinių, bet didžiausi pasaulio suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotojai – Jungtinės Valstijos ir Kataras – panacėja netaps dėl neadekvačios infrastruktūros.