Dalinės mobilizacijos Rusijoje JAV nesureikšmina: iš tokių karių naudos bus nedaug, o visuomenės pasipiktinimas tik augs

Po Vladimiro Putino tiesioginių grasinimų Vakarams branduoliniu ginklu, planų mobilizuoti daugiau nei milijoną karių ir referendumų parodijų svetimos šalies teritorijose, Europos Sąjungoje – diskusijos dėl naujų sankcijų. Naujas galvosūkis ES diplomatams – kaip elgtis su nuo mobilizacijos iš šalies bėgančiais rusais. Rusijos miestuose į gatves išėjo protestuotojai, skandavę „karui – ne“, „Putiną į apkasus“, tiesa, kalbinti rusai sako nenori, kad žūtų jų vaikai, bet apie agresorių žudomus ukrainiečių vaikus neužsimena. Nors, ekspertų nuomone, Putino žvanginimas taip pat ir branduoliniu ginklu – greičiau blefas, rodantis, kad jis įvarytas į kampą, o vadinamoji dalinė mobilizacija rodo, kad kariniai komisariatai visais būdais stengiasi pasiekti Kremliaus nustatytus rekrutų skaičius, nors Amerikos Karo studijų institutas sako: iš tokių karių naudos bus nedaug, o visuomenės pasipiktinimas tik augs.

Medalinskas apie Putino grasinimus: nereikia branduolinio ginklo, jis bandys sukelti technogeninę katastrofą

Penktadienį prasidėję referendumai baigsis antradienį. Balsavimai vyksta Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kurie sudaro apie 15 proc. Ukrainos teritorijos. Dauguma Vakarų valstybių paskelbė nepripažinsiančios referendumų teisėtais, niekas neabejoja, kad jų rezultatai bus suklastoti. Išsamiau situaciją aptaria šiuo metu Ukrainoje esantis politologas Alvydas Medalinskas.

JT įspėja – neradus sprendimų dėl maisto krizės, kiti metai gali tapti „pragaru žemėje“

Prieš 77 metus, iš Antrojo pasaulinio karo pelenų kylantis pasaulis pasirašė Jungtinių Tautų chartiją, kurios pagrindinis tikslas – apsaugoti ateities kartas nuo karo. Pasaulis susitarė imtis bendrų veiksmų prieš vienašališką karinę agresiją, tačiau dabar viską blokuoja iš Sovietų Sąjungos veto teisę svarbiausioje organizacijos Saugumo Taryboje paveldėjusi Rusija. Jungtinės Tautos paralyžiuotos būtent tada, kai pasaulinio masto krizių susikaupė labai daug, tiek nebuvo per visą jos egzistavimą. Organizacijos vadovas prakalbo apie įstrigimą milžiniškoje betvarkėje būtent tada, kai pareiga – veikti. Niujorke, šią savaitę susirinkus pusantro šimto pasaulio valstybių lyderiams ir atstovams, užvirė informacinė kova dėl Ukrainos konflikto, o ne svarbiausių byrančių tarptautinių institucijų gaivinimo. Vakarai bando įtikinti neutralias šalis nelikti nuošalyje ir kalba apie grįžimą į imperializmo ir kolonijų laikus. Aklavietė – tariantis dėl maisto krizės. Nors organizacija perspėja, kad neradus sprendimų, kiti metai dėl maisto stokos gali tapti „pragaru žemėje“.

Putinui – šaltas partnerių dušas: Kinija ir Indija ragina pradėti derybas dėl karo Ukrainoje nutraukimo

Ukrainos frontuose vieną po kito pralaimėjimus patiriančiam Rusijos prezidentui ne geriau sekasi ir diplomatiniame fronte. Stengdamasis parodyti, kad neliko izoliuotas ir pasirengęs stiprinti ryšius su Azijos valstybėmis, iš praėjusią savaitę vykusio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo Vladimiras Putinas išėjo kaip po šalto dušo. Susitikime su Kinijos lyderiu Putinui teko gėdingai pripažinti, kad jo kolega nėra patenkintas karo Ukrainoje eiga. Kito antausio sulaukė iš svarbios ekonominės partnerės Indijos, kurios premjeras, iki šiol susilaikęs nuo tiesioginės kritikos, tiesiai išrėžė, kad ši era skirta ne karui, o diplomatijai. Įtaka iš rankų slysta ir kitur – susirišęs sau rankas Ukrainoje Kremlius, daugelio stebėtojų manymu, nebepajėgia užtikrinti stabilumo Kaukazo ir Vidurio Azijos regionuose. Tą patvirtina stipriau nei bet kada anksčiau sukibirkščiavę konfliktai regionuose, kuriuos Maskva laiko savo įtakos zona.

Lietuva dviženkle infliacija gyvena beveik metus: maisto gamintojai atviri – kainas reikės dar kilstelėti

Beveik metus Lietuva gyvena su dviženkle infliacija. Itin pabrango maistas – maždaug trečdaliu. Žmonės jau taupo jo sąskaita. Ekonomistų teigimu, vartotojų nuotaikos – tokios, kaip atėjus pandemijai. Vadinasi, taupymo režimas užsitęs, juolab, kad netrukus šildymo sezonas. Maisto gamintojai ir perdirbėjai atviri: kainas reikės dar kilstelėti, ypač, jei nebus valstybės pagalbos. Ūkių atstovai sako, kad dauguma kitų šalių ir savus verslus remia, ir vartotojams galutines kainas bando mažinti per lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tarifus. Konkuruoti tokioje aplinkoje lietuvių maisto pramonei sudėtinga.

Ved. Nemira Pumprickaitė.