Pasaulio lietuvius burianti Sigita Šimkuvienė: Lietuva – ne tik cepelinai ir verksmas
Sigita Šimkuvienė prie pasaulio lietuvių šeimos pridėjo dar 10 šalių lietuvių bendruomenių. Sigita prisipažįsta – kadaise į JAV ją atvedė ne geresnio gyvenimo paieškos, o nenugalimas smalsumas. Būtent jo vedina ji ir ryžosi avantiūrai – išvažiuoti į svetimą šalį nė nemokėdama kalbos. Rasti aplink save tai, kas geriausio ir paskatinti žmones veikti – šią savo savybę Sigita vadina stipriausia. Atsidūrusi dabar jau 7 dešimtmečius skaičiuojančioje Amerikos lietuvių bendruomenėje, ji ėmėsi to, ką moka geriausiai – burti ir skatinti žmones išnaudoti savo geriausias savybes. Nors Plėtros ir tvarumo komisijos vairą Sigita simboliškai perdavė Taivano lietuvių bendruomenės pirmininkei Aušrai, kuriai pati ir padėjo įsilieti į Pasaulio lietuvių bendruomenės šeimą, nusisukti nuo visuomenininės veiklos ji neketina.
Su Elžbieta II atsisveikinantys JK lietuviai: svarbiu ji leido pasijausti kiekvienam sutiktam žmogui
Tūkstančiai žmonių ne tik prie karališkosios rezidencijos Londone, bet ir Škotijos gatvėse, kur minios plūdo atsisveikinti su 70 metų Jungtinę Karalystę valdžiusia karaliene Elžbieta II-ąja. Tarp jų ir šioje šalyje gyvenantys lietuviai. Karalienė Elžbieta II-oji nepamirštama ne tik lietuvių prisiminimuose. Pamatyti ją daugeliui prilygo gyvenimo įvykiui. Prieš beveik 16 metų, stovėdama istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje, Elžbieta II sakė besitikinti, kad jos vizitas parodys, kokie svarbūs Didžiosios Britanijos ir Lietuvos santykiai. „Svarbiu ji leido jaustis ir kiekvienam sutiktam žmogui“ – įsitikinusi Jungtinės Karalystės lietuvė Jurga.
Lietuviai Stokholme sukvietė švedus į Baltijos dienas: vaišino lietuvišku maistu ir šoko tautinius šokius
Lietuvių bendruomenės Švedijoje vadovė Rūta Žičkienė sako, kad šio šventės tikslas – vienyti broliškas tautas ir drauge sukurti ką nors gražaus bei ypatingo. Tokia proga pasitaiko tik kartą metuose, tad visi labai laukia „Baltikumdagen“, tarsi Kalėdų ar Naųjų metų. „Šokiai yra vienijanti jėga, mūsų kolektyvo repeticijos lietuviai atranda vieni kitus“, – sako „Baltijos“ vadovė. Kiekvienais metais Baltijos šalių šventėje svarbią vietą užima maistas. Už lietuviškus skanumynus šiemet čia buvo atsakingos improvizuoti nebijančios virtuvės šefės – Stokholmo lietuvių bendruomenės pirmininkė Ieva Čejauskienė ir bendruomenės valdybos narė Daina Meškauskienė. Benita šį renginį lygina su giminės suvažiavimais, kai vienoje vietoje susitinka brangūs ir mylimi žmonės. Kiekvieną lietuvį ši moteris pažįsta asmeniškai.
Gyvenimą Katare prisiminusi skrydžių palydovė: visos durys atviros baltaodžiams, kitos rasės – išnaudojamos
Karolina gyvena Vilniuje. Ji – skrydžių palydovė, daug metų praleidusi skirtingose pasaulio šalyse – pradedant Anglija baigiant Kataru. Savaitgaliais Karolina vyksta į Šiaulius, kur savanoriauja gyvūnų prieglaudoje. Tai jos gyvenimą padaro prasmingą. Karolina laiminga, kad nusprendė pasirinkti Lietuvą po visų klajonių po svečias šalis. Karoliną į Lietuvą sugrąžino pirmiausia koronaviruso pandemija. Ji grįžo į Šiaulius ir įsidarbino banke. „Supratau, kad negaliu neskraidyti“, – sako pašnekovė. Dabar ji dirba Skandinavijos kapitalo oro linijose ir po skrydžio grįžta į namus Vilniuje, o savaitgaliais važiuoja į Šiaulius, kur jos laukia ir savanorystė gyvūnų prieglaudoje.
Londono olimpiniame stadione – tortas, žvakutės ir Lietuvos trispalvė: JK lietuvių bendruomenė paminėjo net 75-ąjį jubiliejų
Tortas, žvakutės ir didžiulė Lietuvos trispalvė Londono olimpiniame stadione. Šventinis vakaras vainikavęs 3 dienų iškilmes – taip Jungtinės Karalystės lietuviai paminėjo garbingą sukaktį. Jų bendruomenė – oficialiai seniausia pasaulyje – šiais metais sulaukė 75-erių metų jubiliejaus. Bendruomenės veidas gerokai pasikeitė Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, kai čia laisvai atvykti jau galėjo kiekvienas norintis. Prie karo pabėgėlių prisijungė daugybė geresnio gyvenimo ar daugiau galimybių ieškančių tautiečių. Vis dar yra žmonių, kurie bent iš pasakojimų pamena ir pirmuosius lietuvių susibūrimus Jungtinėje Karalystėje. Bendruomenės simboliu tapo ąžuolas. Mažą ąžuoliuką lietuviai pasodino ir minėdami jubiliejų. O prie jo šaknų užkasė linkėjimus ateities kartoms.
Kitos nuorodos: