Įtampa dėl Zaporižios AE ir karas pašonėje verčia ginkluotis Europą

Ukraina įspėja, kad Rusija Zaporižios atominėje elektrinėje ruošia didelę provokaciją ir planuoja atjungti elektrinę nuo Ukrainos tiekimo linijų. Šalyje viešintis Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pabrėžia, kad jėgainės elektra priklauso Ukrainai ir turi čia likti.

Kaip ginkluojasi Europa karo akivaizdoje? Didžiausia regiono karine galia pretenduoja tapti Lenkija.
Varšuva tvirtina, kad šalies kariuomenė taps stipriausia tarp visų NATO šalių Europoje. Lenkija netrukus atsisakys sovietinių MiG-29 ir Su-22 lėktuvų. Juos keičia amerikietiški F-16 ir F-35. Vakarų gamintojai nespėja greitai vykdyti Lenkijos užsakymų.

Ginkluojasi ir Danija. Skelbiama, kad į jūrų pajėgas bus investuota beveik pusšešto milijardo eurų. Planuojama atnaujinti šalies karinį laivyną, kuris atitiktų naujus saugumo standartus. Be to, pasak Danijos gynybos ministro, šalis karo laivus ketina statytis ir pati. Pareigūnai neatskleidžia, kiek laivų bus pastatyta per ateinančius du dešimtmečius, tačiau sako, kad dalis šiuo metu naudojamų laivų seni ir privalo būti pakeisti.

Pasieniečiai laukia stebėjimo sistemų

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas sako, kad nors palei Baltarusijos sieną jau beveik pastatytas fizinis barjeras, tačiau itin trūksta vaizdo stebėjimo sistemų. Jos visiškai užtikrintų sienos apsaugą ir greitesnę pareigūnų reakciją. Pasak Rustamo Liubajevo, fiksuojami atvejai, kai tvorą gadina ne tik migrantai, bet ir Baltarusijos pareigūnai.

Europoje sausrą keičia audros

Po alinančio karščio, sausrų ir gaisrų, pietinėje Europoje praūžė ir pražūtingos audros. Daugiausia aukų – Austrijoje, Italijoje ir Korsikos saloje.

Kiniją, kaip ir Europą, kamuoja sausros. Dėl didelių karščių nukrito, pramonei svarbios, Jangdzės upės vandens lygis. Dėl to kilo grėsmė ir pasėliams. Pietvakarinėje Sičuano provincijoje, kuri labai priklauso nuo hidroelektrinių energijos, 19 miestų gamykloms liepta iki rytojaus sustabdyti darbą, nes dirbant pramonei – elektros negauna vietos gyventojai.

Nesibaigianti sausra toliau sekina Europos upes – Reinu ir Dunojumi baržos gali gabenti vis mažiau krovinių. Labai nusekę ir ežerai. Šveicarija paskelbė, kad jos ežerų lygis rekordiškai žemas. Italija sausrą kenčia dar seniau, nuo kovo. Žolinę prie Alpių ežerų šventę poilsiautojai, išvydo juos neatpažįstamai pasikeitusius.

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyr. specialistė Jurga Arustienė sako, kad Lietuva turi kelis kartus daugiau vandens, nei jo sunaudoja, todėl ateityje teks juo dalintis.

Europos ūkininkams patiriant nuostolių dėl tvyrančių karščių, sunkumų neišvengia ir bitininkai. Vienur dėl sausros bičių sunešamas derlius gerokai mažesnis, kitur dėl nektaro trūkumo, kyla iššūkis pačių bičių gyvybėms.

Elektros gamybos deficitas

Lietuvoje suvartojama maždaug tris kartus daugiau elektros nei sugebame pasigaminti. Toks trūkumas, pasak ekspertų, kainą labiausiai ir kelia. Praėjusį dešimtmetį prie Lietuvos energetikos plėtros prisidėję politikai ir ekspertai dėl priežasčių nesutaria: vieni mano, kad didžiausia klaida buvo nestatyti naujos atominės elektrinės, kiti – uždaryti senąją. Atsinaujinančios energetikos vystytojai ragina spręsti krizę kuo greičiau ir pašalinti biurokratines kliūtis energetikos plėtrai.

Disko metikų pasirodymas Europos čempionato finale

Europos lengvosios atletikos čempionate Miunchene labai svarbus vakaras Lietuvai. Čia dirba LRT žurnalistė Dovilė Šeidukytė, kuri pasakoja apie lietuvių disko metikų laukiantį startą.

Ved. Deividas Jursevičius.