Po alinančio karščio, sausrų ir gaisrų, pietinėje Europoje praūžė ir pražūtingos audros. Daugiausia aukų – Austrijoje, Italijoje ir Korsikos saloje.

Kiniją, kaip ir Europą, kamuoja sausros. Dėl didelių karščių nukrito, pramonei svarbios, Jangdzės upės vandens lygis. Dėl to kilo grėsmė ir pasėliams. Pietvakarinėje Sičuano provincijoje, kuri labai priklauso nuo hidroelektrinių energijos, 19 miestų gamykloms liepta iki rytojaus sustabdyti darbą, nes dirbant pramonei – elektros negauna vietos gyventojai.

Nesibaigianti sausra toliau sekina Europos upes – Reinu ir Dunojumi baržos gali gabenti vis mažiau krovinių. Labai nusekę ir ežerai. Šveicarija paskelbė, kad jos ežerų lygis rekordiškai žemas. Italija sausrą kenčia dar seniau, nuo kovo. Žolinę prie Alpių ežerų šventę poilsiautojai, išvydo juos neatpažįstamai pasikeitusius.

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyr. specialistė Jurga Arustienė sako, kad Lietuva turi kelis kartus daugiau vandens, nei jo sunaudoja, todėl ateityje teks juo dalintis.

Europos ūkininkams patiriant nuostolių dėl tvyrančių karščių, sunkumų neišvengia ir bitininkai. Vienur dėl sausros bičių sunešamas derlius gerokai mažesnis, kitur dėl nektaro trūkumo, kyla iššūkis pačių bičių gyvybėms.