Vos tik Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas atidaro studentų registraciją mokytis, kaip antrosios arba trečiosios užsienio kalbos, ispanų, vokiečių, prancūzų ar italų kalbos, laisvų vietų nebelieka jau po 15 min.

Tuo tarpu stebint moksleivių antrosios užsienio kalbos pasirinkimą, matome, kad populiariausia užsienio kalba yra rusų. Rusų, kaip antrąją užsienio kalbą, kasmet pasirenka nuo 75 iki 80 proc. visų šeštaklasių.

Kodėl? Ar tikrai moksleiviai „savo noru“ pasirenka rusų kalbą antrąja užsienio kalba? Kiek moksleivių pasirinkimą, kokios mokytis antrosios užsienio kalbos apsprendžia mokyklos užsienio kalbų asortimentas?

Kokia antroji užsienio kalba, gyvenant Lietuvoje, yra perspektyviausia? Kodėl dauguma moksleivių taip ir neišmoksta mokykloje antrosios užsienio kalbos? Ar realu mokykloje per penkerius metus, tai yra nuo šeštos iki dešimtos klasės išmokti antrosios užsienio kalbos? Kiek tikslūs teiginiai esą vokiečių ir prancūzų kalbos yra per sunkios, kad jas išmoktum mokykloje per penkerius metus kaip antrąsias kalbas? Ar tikrai ispanų ir rusų kalbas, kaip antrąsias, mokiniai įsisavina lengviau ir greičiau? Ar dar turėtume mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos?

Ir, ar neturėtų Lietuvos moksleiviai dėl ypatingos Lietuvos geopolitinės padėties mokytis ne dviejų, o trijų užsienio kalbų?

Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ispanų-lietuvių kalbų dėstytoja dr. Aistė Kučinskienė, filologė ir etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė, Goethe's instituto Vilniuje kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja bei Prancūzijos instituto Vilniuje direktorius Thomas Buffinas.

Ved. Jonė Kučinskaitė