Lyderystės vieta karyboje yra ne mažiau svarbi nei geri taktiniai įgūdžiai, moderni ginkluotė ar sklandus aprūpinimas. Sprendimai ir įgalinimas veikti gali sukurti ar net viršyti racionaliai paskaičiuojamus padalinio kuriamus efektus, ir, atvirkščiai, pasimetimas ir pasyvumas gali nubraukti visus racionaliai paskaičiuojamus padalinio turimus privalumus. Ar yra vienas teisingas, visiems atvejams tinkantis kelias į lyderystę? Vargu. Šį kelią diktuoja pačio lyderio asmeninės savybės ir patirtis, padalinio ir atskirų jo narių patirtis ir kultūra, aplinka, kurioje ta lyderystė taikoma.

Naujoje Locked N‘ Loaded „Patrulio bazės“ tinklalaidėje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Lyderystės ir metodinio centro viršininkas majoras Laurynas Česūnas ir UAB „Hotrema“ Kultūros ir žmonių departamento vadovas atsargos majoras Linas Dungveckis teigia, kad lyderystės sąvoka visuomenėje yra mistifikuota, nes nėra iki galo aišku, kas ta lyderystė iš tikrųjų yra. Laidos svečiai akcentuoja lyderio kompetencijas ne tik atnešti reikiamus rezultatus, bet ir motyvuoti savo pavaldinius, sukurti tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą, kodėl reikia siekti nurodyto tikslo. Pasak jų, lyderystėje yra labai svarbi efektyvi komunikacija, grįžtamasis ryšys ir mokymasis iš klaidų. Lyderystės instruktoriai pažymi, jog karo Ukrainoje kontekste šių savybių trūkumas Rusijos Federacijos karininkų tarpe stipriai prisidėjo prie bendrų jų nesėkmių, kurias matome mūšio lauke.