Niekas nesitikėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą taps lengvu pasivaikščiojimu, tačiau toks silpnas Kremliaus pasirodymas nustebino visus. Patirti dideli nuostoliai, nepasiektas nei vienas operacinis ir strateginis tikslas – kokios šių nesėkmių priežastys?

Naujame „Patrulio bazės“ tinklalaidės epizode pulkininkas Gintaras Ažubalis ir Lietuvos karo akademijos instruktorius majoras Gintautas Razma, kalbėdami apie Rusijos esmines planavimo klaidas, pažymėjo, kad Rusijos vadovybė tinkamai neįvertino nei Ukrainos pasiruošimo bei pasiryžimo gintis, nei savų pajėgumų. Rusijos politinė vadovybė, remdamasi tikrovės neatitinkančia informacija, karinėms struktūroms suformavo tokias užduotis, kurių jos nesugebėjo įvykdyti. Esminė politinė užduotis, kuri buvo formuojama Rusijos - pakeisti Ukrainos politinę valdžią per, kaip parodė išviešinti oficialūs dokumentai, 15 dienų.

„Buvo suformuotos labai optimistinės užduotys ir strateginė klaida buvo [karinių struktūrų] esminis nesuvokimas, ko nori politinė valdžia, todėl negalėjo suformuluoti tinkamų strateginių ir operacinių užduočių savo pavaldiniams. <…> Politinė vadovybė iškėlė konkretų uždavinį, tačiau greičiausiai neįvertino savo pajėgumo, rėmėsi tam tikromis prielaidomis, kurios buvo neadekvačios“, – dėstė G. Razma.

Kitą strategiškai svarbų veiksnį, lėmusį Rusijos planavimo nesėkmes, pašnekovas įvardija gyventojų nuotaikas Ukrainos pietryčių bei rytų regionuose, kuriuose didesnę dalį sudaro rusakalbiai, sakydamas, jog po 2014 metų Krymo aneksijos jų nuomonė Rusijos atžvilgiu radikaliai pasikeitė. Jeigu 2010 metų Ukrainos prezidento rinkimuose šių regionų rinkėjai aktyviai rėmė prorusišką kandidatą V. Janukovyčių, 2019 metų rinkimuose pietrytinėse ir rytinėse Ukrainos rinkimų apygardose absoliučią daugumą balsų surinko V. Zelenskis.

„Jie šventai tikėjo savo pačių propaganda, jog tokiuose didžiuosiuose miestuose kaip Charkovas ar Mariupolis į gatves išeis laimingi žmonės ir juos pasitiks su gėlėmis. Jie šioje vietoje buvo visiškai apsiskaičiavę“ - antrino G. Ažubalis.

G. Razmos teigimu, žlugęs pirminis planas rusų pajėgas privertė persiorientuoti į tradicinį veikimą. „Jie neįvertino savo karinių struktūrų karinės kompetencijos. <…> Jie įsivaizdavo, kad buvo arti to, ką sukūrė vokiečiai – blitzkrieg, bet realiai suvokė, kad jie yra tipinėje, tradicinėje karyboje“, – teigė jis.