800 nuotraukų negatyvų su fotografo Ingelevičiaus užfiksuotais paskutiniais iki modernistinio Kauno vaizdais – išskirtinė medžiaga netikėtai buvo rasta Lietuvos nacionalino muziejaus archyvuose. „Ant negatyvų vokelių buvo užrašyta tik pavardė, nebuvo net pirmos vardo raidės. Ieškojom „galų”, bet niekur neradome nei kas tas Ingelevičius, nei iš kur ta medžiaga atėjo. Ji kažkaip stebuklingai atėjo“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus fotolaborantas Algirdas Juodis.

„Jis fotografavo Kauną, kurį nufotografavus, iškart buvo nugriautas. Taip buvo pradėtas statyti vienas iš moderniausių Europos miestų. Jis fotografavo ne tik kaip menininkas, atrasta medžiagą – istorinė“, – sako A. Juodis.

„Jis – medinis, aplūžęs, nereprezentacinis, visiškai kitoks. Tos nuotraukos – tikras perlas, modernus fotografas nemoderniame Kaune“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos skyriaus vyr. muziejininkas Gytis Grižas. Nesibaimindamas fiksuoti tai, kas nebūtinai yra gražu, Ingelevičius pralenkė laiką. Štai, ką spaudoje rašė pats Ingelevičius: „Mūsų fotografai dar nemoka stebėti: nemato ryto miglų, nejaučia žydinčių, tolimųjų pievų kvapo, net nepastebi ilgo auksinio spindulio. Dar nejaučia mūsų dangaus, mūsų gamtos alsavimas jų dar nejaudina. Juk mūsų kraštas nemenkesnis už gražiąją Italiją“ (1936 metai, „Naujoji Romuva”).