800 nuotraukų negatyvų su fotografo Ingelevičiaus užfiksuotais paskutiniais iki modernistinio Kauno vaizdais – išskirtinė medžiaga netikėtai buvo rasta Lietuvos nacionalino muziejaus archyvuose. „Ant negatyvų vokelių buvo užrašyta tik pavardė, nebuvo net pirmos vardo raidės. Ieškojom „galų”, bet niekur neradome nei kas tas Ingelevičius, nei iš kur ta medžiaga atėjo. Ji kažkaip stebuklingai atėjo“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus fotolaborantas Algirdas Juodis. „Jis fotografavo Kauną, kurį nufotografavus, iškart buvo nugriautas. Taip buvo pradėtas statyti vienas iš moderniausių Europos miestų. Jis fotografavo ne tik kaip menininkas, atrasta medžiagą – istorinė“, – sako A. Juodis. „Jis – medinis, aplūžęs, nereprezentacinis, visiškai kitoks. Tos nuotraukos – tikras perlas, modernus fotografas nemoderniame Kaune“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos skyriaus vyr. muziejininkas Gytis Grižas. Nesibaimindamas fiksuoti tai, kas nebūtinai yra gražu, Ingelevičius pralenkė laiką. Štai, ką spaudoje rašė pats Ingelevičius: „Mūsų fotografai dar nemoka stebėti: nemato ryto miglų, nejaučia žydinčių, tolimųjų pievų kvapo, net nepastebi ilgo auksinio spindulio. Dar nejaučia mūsų dangaus, mūsų gamtos alsavimas jų dar nejaudina. Juk mūsų kraštas nemenkesnis už gražiąją Italiją“ (1936 metai, „Naujoji Romuva”).

KTU 3-ieji rūmai. 2 kartus per savaitę. Ir svarbiausia – nevėluoti. Į tautinių šokių repeticiją keliaujame su kolektyvo „Nemunas” meno vadove Margarita Tomkevičiūte, su šokėjais dirbančia beveik 40 metų. „Na, kažkokia magija suveikia, užtenka ateiti į salę, pamatyti tuos jaunus veidus ir visas nuovargis dingsta, pasineri į tą studentišką šurmulį ir atsiranda energijos, jėgų ir noro dirbti, dirbti ir dar kartelį dirbti“, – sako ansamblio „Nemunas“ meno vadovė Margarita Tomkevičiūtė. Pasak choreografės, prieš 50 metų norinčiųjų patekti į ansamblį buvo daugiau, atrankos vykdavo net keliais etapais. Tada tai buvo vienintelė galimybė išvykti į užsienį. Kolektyvas daug koncertuoja, apkeliauta Europa, šokta ir Meksikoje, ir Japonijoje. O portugalus netgi teko mokyti šokti su klumpėmis. Seniau „Nemune“ šokdavo tik buvę tuometinio Politechnikos instituto studentai, šiandien čia laukiami visi Kauno aukštųjų mokyklų studentai. Ypač merginos. „Iš tikro net žmonės net nepagalvotų, kad čia yra ir klasikos. Be klasikos nebūtų liaudiškų šokių. Taip galėčiau pasakyti. O kai pasakai, kad mes per repeticiją ir baleto mokomės, – nustemba“, – sako ansamblio „Nemunas“ šokėjas veteranas Vytautas Narušaitis. „Manau, kad tautinis menas yra „ant bangos”, nes ir labai suartina, ir čia jauni žmonės suranda draugų, ir net visam gyvenimui, antras puses suranda“, – sako ansamblio „Nemunas“ šokėja veteranė Marija Vasiliauskienė.

Apie karą, tikėjimą ir kaip neperdegti emociškai. Unikalios asmeninės nuotraukos iš misijų Afganistane. „Kiekvienas besipriešinantis žmogus yra labai svarbus ir tas darbas prasmingas, pilietinis ugdymas labai prasmingas ir kalbėkime drąsiai, dvasinis ugdymas įgauna didžiulę prasmę, nes be dvasios jėgos ir ginklai tampa beverčiai“, – sako kunigas Arnoldas Valkauskas. „Aš kalbėjau su kariavusiais kariais, kurie, saugodami savo psichiką, tiesiog daro savo kasdieninius darbus, reikėtų per daug nesigilinti į tas žinias, kas vyksta, o gyventi rutininį gyvenimą, bet būti pasirengusiam, jeigu reikės atlikti pareigą“, – kaip neperdegti karo akivaizdoje pataria kun. Valkauskas.