Iš Vokietijos keliaujame į klasikinės architektūros Europos centrą. Roma – didinga imperijos sostinė ir jos fašistinė architektūra, šlovinanti Mussolinio galybę ir romėnų palikuonius.

„Romoje mes bandysime ieškoti ir parodyti galimų sąsajų su Lietuvos architektūra“, – architektūros istorikė Jolita Kančienė. Atvykstame į Romos menų akademiją. Čia mokėsi architektai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir Stasys Kudokas. „Čia būdavo viskas anglimi piešiama, kas mokėjo akvareles liejo, buvo maketai lipdomi, buvo pabrėžiama, kad čia yra ugdomi mąstytojai, o ne techniniai atlikėjai“, – pasakoja architektūros istorikė J. Kančienė.

Landsbergis atvyko į Romą su mintimi kuo skubiau baigti mokslus, nes Lietuvoje jo laukė žmona ir maža dukrelė, todėl ketino įstoti iš karto į trečią kursą. Landsbergiui teko gerokai pasistengti, vėliau jis pasakos, kad niekada tiek daug nedirbo, kaip Romoje. Kam lengviau sekėsi mokytis – Landsbergiui-Žemkalniui ar Kudokui?

Keliaujame į Sapienzos universiteto Architektūros fakultetą. Čia ant pastato fasado išsaugoti autentiški piešiniai – revoliucingai nusiteikusių studentų darbai. „Išties 7-ame dešimtmetyje čia vis dar dėstė senieji profesoriai, dirbę Mussolinio laikais, studentai buvo nusiteikę prieš fašistinę metodologiją, taigi 7-ame dešimtmetyje vyko pirmoji revoliucija prieš senuosius profesorius“, – prof. Donatela Scetena.

Įdomu, kad knygos apie Lietuvos architektūrą ir meną į Romos Architektūros mokyklos biblioteką pateko anksčiau nei Italijoje pasirodė pirmieji studentai iš Lietuvos. Taip pat išlikę architektų V. Landsbergio-Žemkalnio ir S. Kudoko studijų Romoje įrašai, regis, nustebinę ir šios bibliotekos darbuotojus.