Pradėkime nuo Vaisenhofo gyvenvietės Štutgarte. Prieš beveik 100 metų čia vyko pasaulinė paroda – Ateities manifestas. Specialiai parodai pastatytas 21 modernaus pastato kvartalas ir šiandien atrodo kaip ateities miestas.

Štutgartas po I pasaulinio karo buvo vienas ekonomiškai stabiliausių to meto Vokietijos miestų.

Didžiausia parodos žvaigždė neabejotinai buvo Le Corbusier. Parodos tikslas buvo diegti naujas idėjas ir paversti architektų kūrinius masine produkcija. Kvartale dominavo balta spalva.

„Ne visi tai priėmė kaip naująjį etaloną. Kompleksas buvo kritikuojamas, pašiepiamas, vadinamas arabų kaimeliu“, – doc.dr. V. Petrulis.

Gyvenvietės statybos procesas vyko greitai – visi namai buvo pastatyti per 21 savaitę. Naujoji statyba turėjo būti ne tik pigi, bet ir efektyvi. Viso kvartalo kaina labai nedaug peržengė savivaldybės numatytą biudžetą. Pats ekonomiškiausias buvo Mies van der Rohe`o namas, brangiausiai kainavo du prabangūs Le Courbusier ir jo pusbrolio Džanerė suprojektuoti namai. Bet nei vienas iš šių namų nebuvo prieinamas mažas pajamas gaunantiems žmonėms – t. y., nesprendė apgyvendinimo problemų, kurios iškilo XX amžiaus pirmoje pusėje, Europoje. Beje, nepavyko išspręsti ir iki šiol.

„Tarptautinio“ modernistinio stiliaus gyvenvietę kūrė 11 architektų – ne tik iš Vokietijos, bet ir iš Austrijos, Belgijos, Nyderlandų ir Prancūzijos. Daugiausia architektų – vokiečiai: garsiausi modernistai – Peteris Behrensas, Walteris Gropius, broliai Bruno ir Maxas Tautai, Hansas Scharounas.

Unikali ekskursija po kvartalą. Apsilankysime arch. Le Corbusier projektuotame name (saugomas UNESCO) ir užsuksime į svečius pas olandę Iljai Nohne, kuri gyvena arch. H. Scharouno projektuotame name.

Barono ir diplomato Volfgango fon Šteteno pilis statyta viduramžiais, prieš 800 metų. Šiandien čia gyvena 30-ta Štetenų šeimos karta. Volfgangas fon Štetenas Lietuvos garbės konsulas Badeno Viurtenbergo žemėse.

„1955-aisiais iš Maskvos grįžęs kancleris Adenaueris pareiškė, kad Vokietija nepripažįsta Sovietų Sąjungos 1940-45-aisiais įvykdytos Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksijos. Mane tai sudomino. Perskaičiau Hitlerio-Stalino paktą, pagal kurį Baltijos valstybės buvo išduotos ir parduotos. Nors man tuomet buvo tik 14 metų, šį faktą vertinau neigiamai“, – Lietuvos garbės konsulas Badeno Viurtenbergo žemėse Volfgangas fon Štetenas.

„Praėjus mėnesiui po Sausio 13-osios įvykių lankiausi Lietuvoje kaip pirmasis Bundestago narys. Tada supratau, kad kažką reikia daryti. Įkūriau Bundestago parlamentinę ryšių su Baltjos valstybėmis grupę, kuriai priklausė daugiau kaip 100 žmonių. Rėmėme Lietuvos nepriklausomybės siekius, palaikėme Lietuvos įsijungimą į NATO ir ES“, – pasakoja V. fon Štetenas.

Aplankysime romantiškiausią Lietuvos garbės konsulatą, taip pat užsuksime į viduramžių pilį. Kartu su baronu Volfgangu fon Štetenu patikrinsime ar tebeveikia senieji koplyčios vargonai.