Rusijai nuvertinus Ukrainos pasipriešinimą ir nepasiekus greitų ir lengvų pergalių, šalies miestUs užgriuvo brutalus bombardavimas ir apšaudymas, Maskvos išbandytas Sirijoje, o prieš tai – Čečėnijoje. Ant miestų gyvEnamųjų rajonų krinta tarptautinės konvencijos uždrausti kasEtiniai sprogmenys, pasak ekspertų, labiau pavojingi civiliams, nei naudingi kariniams tikslams, todėl jų prasmė - palaužti dvasią ir įvaryti siaubą. Karo nusikaltimas – tikslingas civilių ir nekarinių objektų apšaudymas, visoje Ukrainoje pastebimas kasdien. Į Hagą kreipėsi beprecedentis valstybių skaičius - 39-ios, tarp jų ir Lietuva, teismas į Ukrainą išsiuntė tyrėjų komandą. Tačiau ar Kremliaus ir Rusijos kariuomenės vadovybė stos prieš teisingumą, priklausys ne tik nuo karo baigties, bet ir nuo Hagos tyrėjų sėkmės žiaurius faktus susieti su duotaiis įsakymais. Nuo šio teismo įkūrimo Hagos teisingumo išvengė daugiau įtariamų karo nusikaltėlių, nei buvo jo nuteisti.

Karą Ukrainoje sukėlusią Rusiją vis labiau spaudžia Vakarų pritaikytos sankcijos, kuriomis siekiama viisiškai izoliuoti Rusijos ekonomiką. Rublio kursas jau dabar rekordinėse žemumosE, bet analitikai sako, kad blogiausia dar ateityje - tikrą sankcijų poveikį Rusijos ekonomika pajus artimiausiais mėnesiais. SkirtiNgai nei po Krymo aneksijos, Vakarai iitin rimtai pažiūrėjo į ribojimus Kremliui palankiems oligarchams - masiškai areštuojamos jų vilos ir jachtos. Bet kritikai pabrĖžia, kad vietos plėsti sankcijas - dar apstu.

Centrinio banko ir Finansų ministerijos rezervų įšaldymas - labai stiprus smūgis Rusijos ekonomikai. Tai tiesioginis kelias į krizę. Sankcijas pajutusių Rusijoje su kiekviena diena daugėja, ir tai ne vien turčiai, ribojimai paliečia eilinius gyventojus. Finansų analitikai spėja, kad Rusija ritasi į 1990-uosius, tačiau dar viena sritis - ypač pelninga, tiesiogiai finansuojanti karo pramonę kol kas sankcijų nėra paliesta. Taip išėjo, kad „Savaitę“ šį sekmadienį rengėme dviese su Nemira. Nemiros Pumprickaitės pokalbis su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriumi Daliumi Misiūnu.

Rusijos invazija į Ukrainą sulaukė beprecedenčio Vakarų verslo bendruomenės solidarumo. Pačios, be jokių formalių sankcijų, įvairios įmonės skelbia boikotą Putino režimui – visai nutraukia ryšius arba sustabdo neribotam laikui. Dalis tai daro dėl moralinių nuostatų, dalis – dėl pragmatiškų: plėtoti verslą su Rusija tampa sudėtinga ir fiziškai, ir virtualiai. Dilema lietuvių įmonėms, kurios Rusijoje investavusios į gamybą. O pačioje Lietuvoje Rusija svarbi logistikos ir transporto sektoriui – ten pernai gabenta daugiausia tranzitinių prekių iš visų vežtų. Ekonomistai sako, vežėjams teks dar labiau persiorientuoti į Vakarus.

Rusija, sukėlusi karą Ukrainoje, patiria ištisą atstūmimų, pašalinimų ir izoliacijos bangą. Iš varžybų šalinami sportininkai ir rinktinės, klubai, iš Rusijos miestų atimamos teisės rengti tarptautines varžybas. Su Rusija nutraukiami švietimo ir mokslo saitai, šalis išprašoma iš įvairiausių kultūros renginių. Ir tada negelbsti net didžiausios žvaigždės statusas, taip atsitiko su tokiomis įžymybėmis kaip Valerijus Gergijevas ar Ana Netrebko. Nes Rusijos sukelto karo akivaizdoje nepakanka būti tiesiog menininku, dabar jau reikia pilietiškumo ir labai aiškių atsakymų, koks tavo santykis su karu. Apie tai Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su dramaturgu, scenaristu Mariumi Ivaškevičiumi.

Tai, kas anksčiau atrodė mažai tikėtina, tampa realybe. Tai buvusio Švedijos premjero, narystės NATO šalininko, žodžiai apie pasikeitusią neutraliųjų Suomijos iš Švedijos poziciją dėl narystės NATO. Per šaltojo karo ir po jo buvusius dešimtmečius sunku būtų įtikinti suomius ir švedus, kad jiems vertėtų prisijungti prie NATO. Tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą tapo šaltu dušu. Naujausios apklausos rodo istorinį pokytį – narystės aljanse šalininkų pirmą kartą gerokai daugiau nei priešininkų, ir jų gausėja. Suomijos, kuri laimėjo nuožmų Žiemos karą su tuomete Sovietų Sąjunga, partijos tariasi dėl kelių į NATO, šalies prezidentas tai svarstė su Jungtinių Valstijų prezidentu, o Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai dalyvavo NATO narių diplomatijos vadovų susitikime Briuselyje.

2007-tų metų Miuncheno saugumo konferencijoje Rusijos prezidentas Putinas pirmą kartą viešai priekaištavo, kad NATO plečiasi Rusijos link ir žadėjo vykdyti „nepriklausomą išorės politiką“. Tada niekas nė negalėjo nuspėti, kad tai visiškas tarptautinės teisės normų nesilaikymas. 2008-siais buvo greitasis karas Sakartvele, Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose, 2014-siais Krymo užgrobimas, Luhansko ir Donecko projektas dalijant Rusijos pasus, o galiausiai šių apsišaukusių respublikų pripažinimas, kad galėtų skelbti karo žygį, „gelbėti“ tuos rusiškų pasų turėtojus. Ir dabar, penkiolika metų pro pirštus žiūrėję į Putino vykdomą politiką, Vakarai, regis, suvokė – Rusijos prezidentas ne šiaip sau kalbėjo apie NATO plėtrą, jo galvoje, matyt, subrandintas planas, kaip atkurti didžiąją valstybę, dėl kurios iširimo Putinas ne kartą viešai apgailestavo.

Ved. Rasa Tapinienė.