Putinas to nesitikėjo: susitelkę ukrainiečiai nepasiduoda ir skelbia apie 4 tūkst. nukautų rusų karių

Nors jau kelis mėnesius aukščiausi Jungtinių Valstijų pareigūnai siuntė perspėjimus, kad tai įvyks, ketvirtadienio rytą nubudusio pasaulio šokas dėl to nebuvo mažesnis: prasidėjo didžiausias karas Europoje nuo 1945-ųjų, daugiau nei keturiasdešimties milijonų tautos bombardavimas ir invazija iš trijų pusių. Tačiau jei Vladimiras Putinas tikėjosi greitos Kijevo kapituliacijos – jos nesulaukė. Rusijos kariuomenė sparčiai juda į priekį tik pietuose, puolimo iš Krymo kryptimi, tačiau kol kas neįsitvirtino nė viename dideliame Ukrainos mieste. Ukrainiečiai skelbia, kad Rusija prarado jau daugiau nei keturis tūkstančius karių, Maskvai bet kokius praradimus neigiant, Jungtinės Tautos skelbia apie kelis šimtus žuvusių ir sužeistų civilių per tris karo dienas. Katastrofos mastą rodo ir kiti Jungtinių Tautų skaičiavimai: jau beveik keturi šimtai tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių paliko šalį. Taigi, maždaug po šimtą tūkstančių per dieną.

Vakarų sankcijos iš pradžių nuliūdino, o paskui apstulbino: tokios vienybės Vakarai seniai nedemonstravo

Vakarų lyderiai vis kalbėjo: jei puls, Putino lauks neregėtas atsakas. Bet pirmosios sankcijos ketvirtadienį nieko neišgąsdino. Nors sankcionuoti didieji Rusijos bankai ir atimta galimybė Rusijai atsiskaitinėti doleriais, eurais, svarais bei jenomis, penktadienį Rusijos kompanijų akcijos pradėjo brangti. Visi pasigedo sankcijų energetikos kompanijoms ir Rusijos atjungimo nuo SWIFT mokėjimų sistemos. Amerikos prezidentas pareiškė, kad to nėra dėl sąjungininkų Europoje nepritarimo. Prieštaravo Vokietija, Italija, Vengrija ir Kipras, bet jas perkalbėti užteko paros. Taip pat įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas, kad jis negalėtų gelbėti žlungančio rublio. Tad šią savaitę įvyko lūžis – atsargiau į griežtas sankcijas žiūrėjusios šalys, pamate Putino beprotybę, suprato: vienintelis kelias – izoliuoti Rusiją.

Vokietija apsisuko 180 laipsnių: „Nord Stream 2“ sertifikavimas sustabdytas, į Ukrainą siunčiami ginklai, gynybai – 2 proc. BVP

Dėl neryžtingumo Rusijos atžvilgiu kritikuojama Vokietijos pozicija šią savaitę pasisuko 180 laipsnių kampu. Savaitės pradžioje nustebinęs net sąjungininkus kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog stabdomas dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimas, jo paleidimas nukeliamas neribotam laikui. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Rusija pripažino apsišaukėliškus Ukrainos separatistų darinius. Tačiau, kai Rusijos raketos smogė į gyvenamuosius namus, kai, pasak Rusijos politikos eksperto Glebo Pavlovskio, įsibėgėjo Ukrainos baudžiamoji operacija, Vokietijos vyriausybė patvirtino didelę „Bundesvero“ ginklų siuntą Ukrainos kariuomenei ir įsipareigojo skirti du procentus BVP gynybai. Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietija į rytinį NATO flangą planuoja pasiųsti dar pusantro šimto pėstininkų, priešlėktuvinės gynybos sistemų, šarvuočių „Boxer“, karo laivų

„Nežinome, kas Putino galvoje“: izoliavęsis nuo visų, savo idėjas jis aiškina tik pagal sau suvokiamas teorijas

Vakarų pasaulis šią savaitę ne šiaip susidūrė su karu, kurio dar ką tik negalėjo įsivaizduoti. Pirmą kartą sulaukė ir tiesioginio grasinimo branduoliniais smūgiais, taigi, trečiuoju pasauliniu karu. Pirmą kartą Vakarų lyderiai jau tiesiai sako, kuo dar sunkiai gali patikėti: turi reikalą su branduolinės šalies vadovu, kuris nebesugeba racionaliai vertinti padėties – ar dėl ilgai besikaupiančių nuoskaudų, ar dėl paniškos pandeminės izoliacijos, ar dėl neadekvatumo, kuris anksčiau ar vėliau ištinka visus diktatorius, atkirstus nuo tikros informacijos šaltinių ir išnaikinusius kritiką. O gal – dėl polinkio į mistiką ir sąmokslo teorijas. Spektaklis Saugumo taryboje prieš karą tik parodė, kad net ir tie, kurie anksčiau laikyti artimiausiais patikėtiniais, dar galinčiais pakeisti Vladimiro Putino minčių eigą, dabar patys nebežino, ko iš jo tikėtis. Tai vieno žmogaus sumanytas karas, ir jo neadekvatumas jau lemia karo sunkumus. Dar daugiau – nebeįmanoma įsivaizduoti, ar su jais susidūręs, jis jaus apskritai kokias nors ribas.

Laurinkus apie ukrainiečius sutelkusį Zelenskį: aš abejojau juo, bet šiandien jis visai kitas žmogus

Ukrainos užpuolimas iškėlė daug svarstymų apie Vakarų pernelyg lėtą atsaką, Putino neadekvatumą, o taip pat – apie Zelenskio lyderystę, Ukrainos galimybes prisibelsti Europos Sąjungos ir NATO narystės. Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs valstybės saugumo departamento direktorius, buvęs ambasadorius Ispanijoje ir Sakartvele Mečys Laurinkus – „Savaitėje“

Žalimas įvertino referendumo Baltarusijoje teisėtumą: karo sąlygomis nei rinkimai, nei referendumai nevyksta

Baltarusija, visiškai priklausoma nuo Kremliaus kariniu, finansiniu, energetiniu požiūriu, per pastaruosius dvejus metus grimzdo dar giliau. Šiandien vyksta referendumas dėl Konstitucijos pataisų, kurias parengė Lukašenka, vykdydamas Putinui duotą pažadą. Pataisomis numatyta įsteigti Visuotinį Baltarusijos liaudies susirinkimą, kuris renka ir atšaukia Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Centrinės rinkimų komisijos vadovą, taip pat turi teisę nušalinti prezidentą. Analitikų teigimu, Lukašenka yra nusitaikęs į Visuotinio Baltarusijos liaudies susirinkimo pirmininko postą, taip pat užsitikrinęs sau teisinį imunitetą iki gyvos galvos. Iš Konstitucijos dings teiginys, kad Baltarusijoje nėra branduolinio ginklo, o pati valstybė – neutrali. Atveriamas kelias steigti sąjunginę valstybę. Baltarusijos sąjungininkė Rusija turės teisę dislokuoti branduolinį ginklą, laikyti savo kariuomenę Baltarusijoje, naudotis jos infrastruktūra. Teisės ekspertų vertinimu, šis referendumas negali būti teisėtas, nes jį skelbia apsišaukęs diktatorius, valstybėje yra svetima kariuomenė, o pati valstybė dalyvauja agresijoje prieš kitą šalį.

Anušauskas žada kad dar šiais metais siūlys didinti Lietuvos gynybos biudžetą

Paaiškėjus, kad Rusijos kariai lieka Baltarusijoje neribotam laikui, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad siūlys dar šiemet didinti Lietuvos gynybos biudžetą. Po dienos premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad blogėjant situacijai regione, dar metų pradžioje ministrui ir kariuomenės vadui buvo pavesta įvertinti, kiek reiktų papildomai lėšų, kad būtų galima pagreitinti jau suplanuotus įsigijimus kariuomenei. Prezidentas taip pat paragino Vyriausybę ir Seimą susitarti dėl spartesnio gynybos biudžeto didinimo iki 2,5 proc. BVP kuo greičiau. 2018-siais parlamentinių politinių partijų susitarimu šį rodiklį buvo numatyta pasiekti iki 2030 metų.

Ved. Nemira Pumprickaitė.