Vakarų pasaulis šią savaitę ne šiaip susidūrė su karu, kurio dar ką tik negalėjo įsivaizduoti. Pirmą kartą sulaukė ir tiesioginio grasinimo branduoliniais smūgiais, taigi, trečiuoju pasauliniu karu. Pirmą kartą Vakarų lyderiai jau tiesiai sako, kuo dar sunkiai gali patikėti: turi reikalą su branduolinės šalies vadovu, kuris nebesugeba racionaliai vertinti padėties – ar dėl ilgai besikaupiančių nuoskaudų, ar dėl paniškos pandeminės izoliacijos, ar dėl neadekvatumo, kuris anksčiau ar vėliau ištinka visus diktatorius, atkirstus nuo tikros informacijos šaltinių ir išnaikinusius kritiką.

O gal – dėl polinkio į mistiką ir sąmokslo teorijas. Spektaklis Saugumo taryboje prieš karą tik parodė, kad net ir tie, kurie anksčiau laikyti artimiausiais patikėtiniais, dar galinčiais pakeisti Vladimiro Putino minčių eigą, dabar patys nebežino, ko iš jo tikėtis. Tai vieno žmogaus sumanytas karas, ir jo neadekvatumas jau lemia karo sunkumus. Dar daugiau – nebeįmanoma įsivaizduoti, ar su jais susidūręs, jis jaus apskritai kokias nors ribas.