Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį svarstys Rusijos veiksmus, nes jos kariuomenės sutelkimas kelia „aiškią grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“, pareiškė Jungtinių Valstijų ambasadorė Linda Thomas-Greenfield. Per pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Vladimiras Putinas išsakė pirmą Vašingtono atsakymo į Kremliaus ultimatumą vertinimą – JAV ir NATO ignoravo pagrindinius Rusijos reikalavimus dėl NATO plėtros, ginkluotės dislokavimo netoli Rusijos pasienio. Pasak analitikų, nevertėtų tikėtis konkrečių sprendimų iki Putino vizito į Pekiną, olimpines žaidynes. NATO generalinis sekretorius sako, kuo bus agresyvesnė Rusija Ukrainos atžvilgiu, tuo daugiau aljanso karių bus pasiųsta į rytinio flango narių teritorijas.

Nors Vakarai kartoja, kad susivienijo Rusijos agresijai atremti, vis dėlto kai kurios didžiosios Europos Sąjungos šalys savo veiksmais ir retorika pasėjo abejonių. Vokietija ir Prancūzija imasi savų įtampos malšinimo planų. Sąjungininkams vienijant jėgas, Berlynas atsisako siųsti ginklų Ukrainai. Paryžius bando suintensyvinti dialogą su Maskva. Sąjungininkai baiminasi, kad itin svarbios Europos valstybės – Vokietija ir Prancūzija – taps Kremliaus įrankiais, kuriais bus griaunami vienybės pamatai.

Sausio 31-oji – diena, iki kurios premjerė pavedė dviem ministrams, išsaugojusiems savo postus, pateikti sprendimus, kurie sustabdytų baltarusiškų trąšų tranzitą. Baigiantis savaitei dėl tranzito buvo susirinkę du Seimo komitetai – Nacionalinio saugumo ir Ekonomikos. Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad Lietuva turi Aiškius saugiklius, todėl norintiems gabenti trąšas nebus taip paprasta. Kad saugiklių turėtų pakakti mano ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tuo metu susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, nėra šimtaprocentinės tikimybės, kad baltarusiškos trąšos per mūsų valstybę nevažiuos po vasario 1-osios. „Savaitėje“ – advokatas Gintautas Bartkus, VU Teisės fakulteto partnerystės docentas.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas ambicingas siekis – žalioji energetika 2030-aisiais sudarys 45 proc., o 2050-siais – didžiąją dalį, 80 proc. Lietuvos energetikos. Valstybė siekia, kad kuo daugiau gyventojų elektros energiją pasigamintų patys – investuotų į žaliąją energijos gamybą. Energetikos ministerijos duomenimis, pernai gruodį tokių vartotojų skaičius išaugo 5 kartus ir pasiekė 14 tūkst. Gyventojams, įsirenginėjantiems tokias elektrines, ES fondų parama tęsis septynerius metus iki 2027-ųjų. Šią paramą dalijanti Aplinkos projektų valdymo agentūra tikina, kad investavęs į žaliąją energetiką, gali atgauti iki trečdalio sumos. Žmonės tiki pažadais, kad investavę į žaliąją energetiką taps nepriklausomi nuo elektros kainų svyravimų. Tačiau kai kuriems tenka smarkiai nusivilti – dėl visiškai pasenusio, neatitinkančio esamos situacijos reglamentavimo tenka papildomai išleisti pustrečio karto tiek, kiek investavo į nuosavą žaliosios energijos gamybą.

Praėjusi Seimo sesija buvo įtempta ne tik dėl tebesitęsiančių ar naujai atsiradusių krizių, bet ir dėl ryškėjančių valdančiosios koalicijos nesutarimų. Vienas po kito palaikymo tarp valdančiųjų nesulaukę Laisvės frakcijos siūlymai privertė ją kelti klausimą, kaip toliau dirbs koalicija. Liberalai ir laisviečiai sako: konservatorių dominavimas natūralus, turint omeny frakcijos dydį. Trukdo ne tai, trukdo nesikalbėjimas. Ilgiau nei metus dirbantys valdantieji iki šiol neturi koalicinės tarybos. Pasak opozicijos, problemos koalicijoje trukdo ir bendram Seimo darbui, todėl mažiesiems koalicijos partneriams dalija patarimus – metas pradėti naudoti politinį šantažą. Politologai pastebi – prieš šantažuodamas turi būti pasiruošęs trauktis. O to esą būnant reitingų apačioje nenori niekas.

Lietuviškos koalicijos išbandymai vis dėlto neprilygsta tam, su kuo tenka grumtis Borisui Johnsonui. Nuo sūrio su vynu iki laisvai besiliejančio alkoholio – tokie kaltinimai klibina Jungtinės Karalystės premjero kėdę. Tačiau ne penkiolika Dauningo gatvėję surengtų vakarėlių kelia pasipiktinimą, o tai, kad didžioji dalis jų vyko šalyje galiojant griežtam karantinui, kai gyventojai negalėjo ne tik linksmintis, bet net ir susitikti su pačiais artimiausiais. Regis, tai rimčiausias išbandymas Borisui Johnsonui iki šiol. Jis pats trauktis nenori, tačiau augantis pyktis, panašu, gali virsti partijos sukilimu.

Raginantiems nepainioti sporto ir politikos atsako „Gyvulių ūkio“ autorius George`as Orwelas. Sportas – taip pat karas, tik nešaudoma. Kinijos šūviu taps vasario ketvirtąją prasidedančios Žiemos olimpinės žaidynės. Pekinas taps pirma sostine, kurioje vyko ir vasaros, ir žiemos olimpinės žaidynės, o Kinija – šalimi, surengusia labiausiai suvaržytas olimpines žaidynes, ir ne vien dėl COVID-19. Dėl diplomatinio boikoto į vasario 4-ąją prasidedančias žaidynes neatvyks tie, kurių buvimu Pekinas galėtų pasigirti. Prieš daugiau nei dešimtmetį rengti olimpines žaidynes Kinijai leista tikintis, kad jos padės pagerinti žmogaus teisių padėtį, dabar pasaulis tokių iliuzijų neturi, o stipria pasijutusiai Kinijai, atrodo, vis mažiau rūpi, kas ką apie ją galvoja.

Ved. Nemira Pumprickaitė.