Putinas pasiekė tikslą? Vakarai skilo, bendras atsakas šlyja, o Ukraina nuo NATO narystės tik tolsta

Praėjo dar savaitė, per kurią Vakarai neprivertė Rusijos atsitraukti. Kita savaitė gali pasirodyti lemiama – Maskva įviliojo Vašingtoną į spąstus, gavo pažadą raštu atsakyti į jos ultimatumus. Atsakymas, žinoma, bus nepriimtinas, ir užuot klimpęs į tolesnes derybas, Vladimiras Putinas gali tai panaudoti kaip dingstį veikti. Kad ribą peržengs, šią savaitę viešai įspėjo ir Jungtinių Valstijų prezidentas, nors jau tai savaime yra pripažinimas, kad atgrasymas neveikia. Vakarų silpnumo epizodų buvo apstu – jie visą savaitę kėlė audras žiniasklaidoje, bet nė vienas nebuvo toks, į kurį Rusija nebūtų seniausiai atsižvelgusi. Ir Joe Bideno žodžiai, kad NATO nesutaria, kaip atsakyti į riboto masto agresiją, ir Emmanuelio Macrono improvizacijos, kad europiečiai norėtų atskiro nuo Amerikos dialogo su Rusija, ir Vokietijos išsisukinėjimas, kodėl blokuoja ginklų siuntimą Ukrainai – visa tai niūri tikrovė. Bet gal ir būdas Putinui pasiekti, ko nori, nė nesiveliant į karą.

Rusija, kartu su Baltarusija, rengiasi kairinėms pratyboms: ar esama grėsmės Lietuvai?

Neslūgstant įtampai prie Ukrainos sienų, Rusija tarsi atidaro dar keletą frontų: pranešė apie pratybas sausį-vasarį Atlanto, Ramiajame, Arkties vandenynuose, taip pat Viduržemio jūroje, bei Baltarusijoje prie Lietuvos, Lenkijos sienų. Pratybos vyks ir visai netoli Druskininkų, Gardino tankų poligone. Anot šaltinių, į Baltarusiją permesta maždaug keturiskart daugiau Rusijos kariškių nei buvo pernai per „Zapad“ pratybas. Didžiausias pavojus Lietuvai, kad pasibaigus pratyboms, pagal pakeistą karo doktriną, kurią Lukašenka pasirašė pernai lapkritį, Rusijos kariuomenė ir branduolinė ginkluotė Baltarusijos teritorijoje gali likti neribotą laiką.

Į Rusijos eskalaciją reaguoja ir Švedija

Kol Rusija skundžiasi, kad NATO ją supa, jos pajėgos apsupo Ukrainą iš rytų, iš šiaurės, ir iš pietų. Ir ne tik sausumoje. Į Juodąją jūrą juda šeši desanto laivai iš Kaliningrado srities. Ironiška, kad būtent šie laivai, kuriuos šią savaitę lydėjo net kelių NATO šalių Vakarų Europoje laivynai, praėjusią savaitę sukėlė didžiulį aliarmą neprisijungusioje Švedijoje, kai pasirodė Baltijos jūroje pasikrauti krovinių ar karių. Į strateginę Gotlando salą permesta pastiprinimų ir pirmą kartą šarvuotosios kovos mašinos išvažiavo į gatves, kad būtų matomos. Daug nerimo sukėlė ir didelių, į karinius panašių dronų pasirodymas virš visų branduolinių elektrinių ir valdžios pastatų. Švedija nesiekia narystės NATO, bet, kaip ir Suomija, apie kurią mūsų laidoje neseniai kalbėjome, gerai jaučia, kad nuo Rusijos pavojaus nebeapsaugo ilgametė politika nesijungti prie kairinių aljansų.

Dargis: dėl Kinijos atšaukti savo padarytus žingsnius būtų neišmintingiausia

Prasidėjęs diplomatiniu ir perėjęs į aiškiau bei plačiau juntamą ekonominį, Kinijos spaudimas Lietuvai nesibaigė. Verslas kalba apie nuostolius, nors šiandien turbūt niekas negali tiksliai pasakyti, kokie jie bus: nei patys verslininkai, nei vertybinės politikos architektai. Prezidentas šią savaitę surengė susitikimą su verslininkais ir politikais dėl Lietuvos atsparumo neeilinių iššūkių aplinkoje, ir tai buvo pokalbis, kaip padėti verslui, dėl Kinijos veiksmų susiduriančiam su problemomis. Statybų bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas, ilgametis pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis – „Savaitėje“.

Vyriausybei pateikus gydymo įstaigų pertvarkos planus, Seime – nepritariančių gausu, nepalaikyti reformos žada ir keletas valdančiųjų

Bandymų reformuoti sveikatos sistemą buvo ne vienas, bet niekam nepavyko to padaryti. Paskutinis buvo Aurelijus Veryga – septynioliktosios Vyriausybės sveikatos apsaugos ministras. Dar vieno bandymo reformuoti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą imasi aštuonioliktoji, Ingridos Šimonytės Vyriausybė. Šią savaitę ji pateikė Seimui Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus gydymo įstaigų pertvarkos planus, kurie palies visas 60 šalies savivaldybių. Koks bus šįkart pertvarkos likimas? Kol kas aišku, kad lengva nebus, nes jau dabar nemažai rajonų ligoninių ir merų nerimauja. Dėl reformos abejoja ne tik Seimo opozicijos, bet ir kai kurie valdančiųjų atstovai.

Pirmieji Bideno prezidentavimo metai: skaičiai nerodo palankumo, nors jis pats sako, jog padėtis šiais metais padėtis šalyje geresnė

Joe Bidenui Baltuosiuose rūmuose minint pirmąsias metines, prezidentui tekusius iššūkius atspindi skaičiai. Infliacija Jungtinėje Valstijose nematyta keturis dešimtmečius, o šį mėnesį dėl omikron atmainos viruso atvejų skaičius pasiekė naujų aukštumų, perkopta ir milijono užsikrėtimų per parą ribą. Daugiau nei pusė amerikiečių Bideno prezidentavimą vertina neigiamai. Bet stebėtojams nerimą kelia, kad didesnė dalis respublikonų net ir po metų Bideno nelaiko sąžiningai išrinktu prezidentu ir tiki jo pirmtako melais. Kai dalis visuomenės nepasitiki demokratijos pamatu, rinkimais, kalbėti apie Bideno žadėtą vienybę – sudėtinga. Bet prezidentas sako, kad darbai dar nebaigti, o šalyje padėtis geresnė nei prieš metus.

JAV aviakompanijos rado sprendimą dėl galimo 5G signalų poveikio lėktuvams, tačiau ekspertai sako: tai – laikina, ateityje teks ieškoti kitų išeičių

Jungtinėse Valstijose telekomunikacijų bendrovės sėkmingai pradėjo tiekti belaidžio 5G ryšio paslaugas, nepaisant paskutinę minutę kilusio nerimo dėl rizikos skrydžių saugumui. Sujudimas kilo po to, kai šalies avialinijų milžinės perspėjo Baltuosius rūmus, turėsiančios riboti skrydžių srautus dėl galimo 5G signalų poveikio lėktuvų įrangai, o tai būtų smūgis tiek kelionėms, tiek turizmo, tiek kitiems ekonomikos sektoriams. Telekomunikacijų bendrovės nusprendė nusileisti ir apribojo ryšio antenų veikimą netoli oro uostų. Tačiau ekspertai sako, kad šis sprendimas laikinas – ateityje teks rasti kitų išeičių.

Ved. Nemira Pumprickaitė.