„Daugelis Seimo narių mūsų ūkyje nė nėra buvę. Manau, kad nusikalstama veika yra turėti nuomonę apie tai, ko net nesi matęs“, – svarsto AB „Vilkijos ūkis“ direktorius Česlovas Tallat-Kelpša, analizuodamas pastarosiomis savaitėmis vienoje iš svarbiausių Lietuvos institucijų aktyviai vykstančią diskusiją apie tai, kad šalyje reikėtų uždrausti kailinių žvėrelių ūkių veiklą.

Politikai tvirtina tai norį daryti vedini kilnių tikslų. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės inicijuojamose pataisose nurodoma, kad kailinių žvėrelių auginimo draudimas ne tik garantuotų gyvūnų gerovę, tačiau sumažintų ir gamtos taršą bei užtikrintų šalia kailinių žvėrelių fermų gyvenančių žmonių teisę į švarią aplinką.

Seniausias Lietuvoje kailių ūkis, įsikūręs Vilkijoje, skaičiuoja jau 70 – us metus. Pirmaisiais nepriklausomybės metais ūkį įsigijus Česlovui Tallat-Kelpšai čia daug kas pasikeitė – atnaujintos žvėrelių auginimo, pašarų gamybos ir kailių apdorojimo technologijos bei veislinių žvėrelių banda, o gamybos apimtys išaugo net dešimt kartų.

„Jei kalbame apie gyvūnų gerovę, tuomet susitarkime, kas, pasak valstybės, yra gyvūnas. Nes dabar jie tarsi skirstomi į mylimus, toleruojamus ir nekenčiamus. Pavyzdžiui, žiurkės yra naikinamos nuodijant. Gyvūnui tai skausminga, bet žmonės vis tiek tokius savo veiksmus pateisina“, – apie požiūrio į gyvūnus skirtumą kalba Č. Tallat – Kelpša.

Audinių ūkio šeimininkai kvietė Seimo narius – šie neatvyko, bet apsilankė BBC žurnalistas Jon Douglas, kuris rašė: „Tai, ką šiandien matome, aiškiai skiriasi nuo internete randamų vaizdų, kuriuos talpina kailinių žvėrelių auginimui besipriešinantys žmonės".

Šiuo metu visi veikiantys Europos ūkiai yra tikrinami pagal pažangiausią pasaulyje, nepriklausomą „WelFur“ gyvūnų gerovės vertinimo sistemą, kuri remiasi gyvūnų sveikatos, elgsenos, mitybos, laikymo sąlygų, santykio su fermos darbuotojais ir kitais kriterijais. Juos beveik dešimtį metų kūrė septynių Europos šalių universitetų mokslininkai. Nuo 2019 metų ūkiai, kurie neišlaiko „WelFur“ audito – negali dalyvauti aukcionuose. „WelFur“ atstovė Lietuvoje, „Vilkijos ūkio” gamybos direktorė Remigija Žalienė rūpinasi ne tik audinių maistu, kailio kokybe, veisle, bet pirmiausia – žvėrelių gerove.

Specialistė pabrėžė – ūkiuose auginami išveisti gyvūnai, kurie gamtoje išgyventi negalėtų. Vilkijoje jų – dešimtys tūkstančių, prižiūrimų daugiau nei 70 – ies darbuotojų.

„Uždrausti visą ūkio šaką? Lietuvoje tai būtų beprecedentis įvykis“, – pastebi pašnekovai.

Kailinių žvėrelių fermos Estijoje turės būti panaikintos iki 2026 metų sausio 1 dienos.

Pirmosios Europos šalys, uždraudusios kailinių žvėrelių ūkius, buvo Jungtinė Karalystė ir Austrija – atitinkamai 2000 ir 2005 metais.

Draudimus taip pat yra priėmusios Šiaurės Makedonija, Slovėnija, Kroatija, Liuksemburgas, Serbija, Čekija ir Nyderlandai. Keliose šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Slovakijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje – draudimas jau patvirtintas, tačiau įsigalios po pereinamojo laikotarpio.