Kepta gulbė su plunksnomis ir net meškos letenos – dvarų virtuvės meniu, kuriuo bajorai mėgaudavosi 45 valandas

Sriubinė – dubuo su dangčiu, kuris leidžia neatvėsti sriubai, nešant ją iš virtuvės į valgomąjį. Tokių srubinių greičiausiai nereikėjo sovietmečio butuose, bet dvaruose jos buvo visada. Pirmoji šios laidos istorija – apie virtuvę dvaruose ir jų patiekalus.

Neįvertinti filantropai, kūrę Lietuvą: apie brolių Vailokaičių tandemą, kurį be turto ir tėvynės paliko sovietų okupacija

Žaliojo obuolio skulpūrėlė – Vilniaus labdariams skirtas padėkos ženklas. Vilniuje, Mindaugo gatvėje, pastatyta ir skulptūra „Žaliasis obuolys“, kurios paviršius išrašytas labdarių vardais. Įdėmiai skaitydami jų tarpe nerasime brolių Jono ir Juozo Vailokaičių pavardės – Kauno verslininkų šeimos, buvusios turbūt turtingiausios Lietuvos Repsublikoje prieš karą. Pasakojimas apie labdarius Vailokaičius.

Turgaus aikštė, kurioje prekybos buvo mažai: apie kino aikštelę Švėkšnoje, keitusią miestelėnų gyvenimą

Sūris – ne sūris, duona – ne duona, o dešros irgi ne dešros. Tai yra ne mįslė, o kino aikštelėse naudoti rekvizitai. Švėkšna – miestelis, buvęs be galo kinematografiškas. Manoma, kad čia buvo nufilmuota iki 11 filmų.

Ved. Saulius Pilinkus.