Plastilinas, kiškio kopūstai ir kaip gimsta legendos
Animatorius Vladislavas Berežokas, vienas pirmųjų Vilniaus dailės akademijos animacijos specialybę baigusių menininkų, jau daugelį metų gyvena ir kuria Kaune. Šiandien jis piešia būsimo filmuko apie Kauno legendą dizainą ir, regis, kūrybiniai ledai jau pajudėjo: karingoji Neris, ramus, į konfliktus nesiveliantis Nemunas ir ištikimasis Nevėžis gelbėja Kauną nuo blogio jėgų. Atgijusios upės, milžinai, rūkantys pypkes, mirusių karžygių sielos, dievas Kriukis ir jo baltieji paršeliai – visa tai kuria legendą apie Kauno miesto ištakas. Autorius atveria savo kūrybinės studijos duris – vietos, kurioje gimsta įvairūs projektai, meniniai sprendimai. V. Berežoką sukurti legendą gimtajam miestui paskatino mama, įsitikinusi, jog sūnus ne tik tam turi visas technines galimybes, bet ir idėjų. Jos nuomone, tokiu atveju itin prasminga Kaunui dedikuoti savo sumanymus. „Taip gimė legenda apie miesto įkūrimą“, – pristatydamas ekrane atgimstančius herojus sakė kūrėjas. Įtakos V. Berežoko pasirinktam keliui turėjo ir tėtis, dar paauglystėje jam padovanojęs kompiuterį ir paraginęs mokytis dirbti šiuo įrankiu profesionaliai. Pašnekovas prisipažįsta – sukurti legendą miestui ir ją įkūnyti buvo nepaprasta. Iššūkiu tapo personažų išvaizda, apranga, bruožai. Čia jam padėjo mama, rekomendavusi pasidomėti Stasio Ušinsko kūryba. „Man paliko įspūdį šio dailininko, vitražisto darbai ir viskas tarsi susidėliojo į savo vietas“, – patikina V. Berežokas, kurio pirmasis animacinis filmas „Kiškio kopūstai” susilaukė didelio pripažinimo ir netgi apdovanojimų. Stasys Ušinskas – viena novatoriškiausių Lietuvos meno asmenybių. Jis kūrė vitražus, tapė, buvo puikus piešėjas ir iliustratorius, ne vienus metus dirbo Lietuvos valstybės teatre, kur sukūrė scenografijų įvairiems to meto spektakliams, kartu su bendraminčiais 1936-aisiais įkūrė Marionečių teatrą. O vėliau nufilmavo pirmąjį Lietuvoje garsinį marionečių kino filmą „Storulio sapnas“, kuris 39-aisiais parodytas Niujorke, kur ir buvo patentuota unikali Ušinsko marionečių gamybos technologija.

Pranašystė prieš 15 metų ir nauja „Meilės erdvė“
Kauno šokio teatre „Aura“ vieši vienas įdomiausių Vokietijos choreografų Ben J. Riepe. Svečias šiuo metu su tarptautine trupe spektaklį „Meilės erdvė“ kuria naujai: daugiau šokėjų, nauji kostiumai ir scenografija. Iš tiesų, kai šis pastatymas prieš 15 metų buvo kuriamas, jų autoriai neįsivaizdavo, kad išgyvensime laikotarpį, kai žmones skirs atstumai ir erdvės. „Nuo politikos, globalizacijos – daug dalykų, kuriuos turim suprasti, ir rūpintis, kitaip, tiek planeta, tiek žmonėmis. Meilė pandemijos metu – negalimas dalykas, kurio mums reikia. O erdvė, iš kitos pusės, yra tai, su kuo mes visą laiką truputį deramės. Vieną nuo kito mus skiria erdvė, yra erdvė Žemėje, bet dabar mums jos jau nebepakanka. Yra kosmosas, ten norime nukeliauti, nes mums trūksta erdvės Žemėje, norime viską užkariauti. Tai tam tikra prasme apie negebėjimą kontroliuoti erdvės tarp žmonių. Arba jos per daug, arba per mažai“, – sako režisierius. Benas Riepe‘as – ne tik profesionalus choreografas, bet ir vizualiųjų menų meistras, o scenoje naudojamos muzikos, kompozicijos bei dainos deriniai virsta įspūdingais meno kūriniais. „Šiuolaikiniame mene nėra tos pasakos nuo pradžių iki pabaigos. Žodžiu, yra daug abstraktumo – kiekvienas, žiūrėdamas įvairias scenas, kuria savo istorijas arba išvis nekuria. Jis jaučia energetiką, žavisi piešiniais, kūnų ornamentika scenoje“, – sako šokio teatro „Aura“ įkūrėja Birutė Letukaitė.

Jūsų laikas 450. Izraelio menininkas Shay Zilberman: Kaunas yra modernizmo perlas
Menininkas Shay Zilberman iš Izraelio – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalyvis. Kūrėjas neslepia – jį šokiravo antrojo pagal dydį Lietuvos miesto monumentalumas ir modernistinių pastatų dydis. Pastatų fasadai, lyg operos kostiumai... „Tai mano darbo objektas. Kaunas yra tikras modernizmo perlas, išsaugojęs savo autentiškumą. Tai tarsi modernizmo muziejus po atviru dangumi“, – sako kūrėjas. Jo kūrinys, kurį ruošia sausį pristatomai parodai, bus abstraktus, geometriškas ir spalvingas. „Tikiuosi, jis bus taiklus“, – sako S. Zilberman, kartu pasidalindamas įžvalgomis, paskatinsiančiomis ne vieną susimąstyti, apie Tel Avivo bei Kauno architektūrą, panašumus ar skirtumus.