Jau kitais metais Karmėlavoje „nutūps“ unikalios cepelino formos skraidantis dirižablis. Ši meninė instaliacija – Kauno, 2022-aisiais tapsiančio Europos kultūros sostine, programos dalis, kurios bendraautoriai – skulptoriai Algimantas Šlapikas bei Serge Ecker.

„Nežinau, kas pirma atsirado – skraidantis ar kulinarinis cepelinas“, – šmaikštauja vienas iš išskirtinės skulptūros kūrėjų A. Šlapikas.

Jo teigimu, „skraidantis cepelinas“ – labiau skraidančio objekto nei tradicinio lietuviško patiekalo inspiracija. Jo formą įkvėpė ne tik dirižablis, bet ir kavos pupelių, katės akių ar net populiariai vaizduojamų ateivių regos organų forma.

Tad idėja kurti skraidantį cepeliną prasidėjo visai ne nuo cepelinų, o nuo keisto sąskambio – lietuviai S. Ecker skambėjo kaip mažieji ateiviai.

„Kai angliškai sakai „lietuvis“, tai primena frazę „little alien“ (mažas ateivis – aut. past.). O ateiviai paprastai atskrenda iš kosmoso keistose skraidančiose lėkštėse. Cepelinai – taip pat keistas objektas. Beje, labai skanus“, – gimusį sumanymą būtent taip perteikti mūsų šalies kultūros akcentą sako S. Ecker.

Liuksemburgiečio ir lietuvio cepelino gamybai reikalingas ne krakmolas ir bulvių tarkiai, o geras apšvietimas bei trimatis spausdintuvas.

„O mūsų cepelinai – tai tik iš maisto produktų. Ne kitaip!“, – patikina geros nuotaikos nestokojanti, gigantiškų didžkukulių sostinėje Karmėlavoje „7 Kauno dienos“ komandą pasitinkanti verslininkė, visuomenininkė Inga Budrienė.

Tam, kad ant stalo imtų garuoti net puskilogramį sveriantys cepelinai, anot jos, reikia laiko – maždaug 45 minučių. Per tiek laiko įgudusios virėjos paruošia tarkį, įdarą ir išverda skanėstą.

Pašnekovė neabejoja – nesvarbu, kas menininkus įkvėpė sukurti „skraidantį cepeliną“. Aktualu tik tai, kad apie jį visuomenė kalbės, o to – kiekvienos kultūros sostinės siekiamybė.