Lietuviškos kultūros etalonas – Mataičių teatras: etninė savastis nuo sutartinių iki klojimo teatro
I tema. 1968-aisiais Lietuvos visuomenei buvo pateikta labai rimta kultūrinė, emocinė ir etninė paraiška – įvyko pirmasis būsimojo Lietuvos Folkloro teatro pasirodymas. Vėliau kolektyvas kito, tačiau pirmojo įspūdžio mačiusieji niekada nepamirš. Kolektyvo vadovai sugebėjo taip giliai išjausti lietuvišką etninę savastį – dainas, melodijas, tekstus, aprangą – kad ištisoms kartoms tai liko scenoje pateikiamos lietuviškos kultūros etalonu.

Dalios ir Povilo Mataičių teatras daugybę dalykų prikėlė naujam gyvenimui. Nuo sutartinių iki nuometo, nuo smulkiaburžuazinės kultūros iki klojimo teatro. Ir visa tai niekur nedingo!

Mažųjų respublikų Lietuvoje unikalumas ir reikšmė: Perlojos, Raseinių, Joniškio ir Paulavos istorijos
II tema. Mažųjų respublikų Lietuvoje buvo tikrai ne keturios – gerokai daugiau. Dalis jų egzistuoja ir šiandien, tegul ir romantine forma. Bet po 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, visas mažąsias respublikas vienijo jų kūrėjų idealizmas ir mėginimas apsaugoti valsčiaus, kaimų žmones nuo plėšimų ir kitokių grėsmių.

Tos, apie kurias kalbėsime – Perloja, Raseiniai ir Joniškis. Kiekvienos jų istorija verta ilgesnio pasakojimo. Na o prieš daugiau nei du šimtus metų egzistavusi Paulavos respublika – unikalus reiškinys europiniu, o gal net pasauliniu mastu. Jos kūrėjas – tikras idealistas, grubiame pasaulyje mėginęs sukurti idealių socialinių santykių citadelę.

Vladas Vitkauskas apie patirtis kopiant: kalnuose išnyksta atstumas ir išryškėja tikrosios mūsų vertybės
III tema. Lietuvių tauta pasižymi unikaliais žmonėmis ir unikaliais reiškiniais, kurių dažnai neįvertina. O jiems ir nereikia įvertinimo, nes tai – alpinistai. Žmonės, kitaip matuojantys vertes ir nuopelnus.

Ir visgi, ar susimąstėte, kad dar sovietmečiu aukščiausioms Kaukazo, Pamyro viršukalnėms suteikti lietuviški vardai šiandien – misija neįmanoma. Nei Rusijoje, nei kur nors kitur.

O Vladas Vitkauskas? Vyras, sugalvojęs įkopti į aukščiausias visų kontinentų viršukalnes, nešinas Lietuvos trispalve ir dar prie jos paberdamas gintarėlių. Tokio, galbūt, mūsų žemėje daugiau niekada ir negims...

Ved. Saulius Pilinkus.