Sovietiniais laikais ir dabar „tvarkingam“ menui abejingas Arūnas Kulikauskas: tada buvome jauni ir pasiutę

Susipažinkite – Kauno Žaliakalnyje užaugęs fotomenininkas Arūnas Kulikauskas, pusę gyvenimo – daugiau kaip 20 metų praleidęs Lietuvoje ir dar beveik tiek pat, 26 metus, gyvenęs Jungtinėse Amerikos valstijose. Šįkart jis, ruošdamasis asmeninei parodai Kauno paveikslų galerijoje, su „7 Kauno dienos“ žiūrovais dalinasi savo asmenybės atradimais.

„Tai nėra iš piršto laužtas ar šiukšlių menas“, – patikina autorius, demonstruodamas kultūros mekoje eksponuojamus jam svarbius ir artimus daiktus, virtusius kūrybinio polėkio objektais.

A.Kulikauskas buvo vienas iš penkių draugų, savo veiklą pradėjusių nario Gintauto Stulgaičio fotolaboratorijoje, Kauno zoologijos sode. Įsikūrę šalia plėšrūnų narvų, pavadinimo savo kompanijai jie ilgai neieškojo: prieš sovietmečio santvarką maištavę menininkai neoficialiai pasivadino „Plėšriųjų sekcija“.

„Buvome jauni ir pasiutę“, – prisimena iki šiol „tvarkingam“ menui abejingas fotomenininkas, turintis originalų požiūrų kalbant apie emigraciją, kūrėjo sėkmę ar bet kurį kitą klausimą.

Rankinio komandos treneris: Lietuvoje nėra profesionalių komandų – tam, kad išgyventų, sportininkams reikia dirbti

Kad net šiais laikais, kai atletų pasiekimai jau vertinami pinigais, daug kam tebėra sunku išgyventi vien treniruojantis ir atstovaujant Lietuvą geriausiose tarptautinėse varžybose, kalba „ACME-Žalgiris“ merginų rankinio komandos vyr. treneris Antanas Skarbalius.

„Lietuvoje nėra profesionalių nei vyrų, nei moterų rankinio komandų. Tam, kad išgyventų, sportininkams tenka dirbti. Kitos išeities nėra“, – patikina treneris, kurio vadovaujama „Granito – Kario“ vyrų rankinio komanda 1987 m. iškovojo vieną ryškiausių pergalių šalies istorijoje.

Tą akimirką itin aiškiai prisimena buvęs komandos žaidėjas Algis Mikučionis, pasidalinsiantis su „7 Kauno dienos“ žiūrovais viešai mažai girdėta istorija apie tai, kas nulėmė prieš daugiau nei 30 metų sunkiai išplėštą svarų Europos taurės laimėtojo titulą.

Apie tai, kad tokį pasiekimą būtų galima pakartoti, užsimena ir Lietuvos rankinio federacija, mat, Lietuvos rankininkai po 24 metų pertraukos išsikovojo teisę kitais metų pradžioje dalyvauti Europos čempionate Vengrijoje ir Slovakijoje.

Rankinio veteranė Elena Buzelienė iki šiol propaguoja aktyvų gyvenimo būdą: tai – laimės, ilgaamžiškumo, sveikatos šaltinis

Jūsų laikas 450. Ne mažiau įtraukiančios į diskusijas bei apmąstymus yra ir du kartus Europos rankinio čempionės, legendinės Elenos Buzelienės mintys. Daug praeityje pasiekusi sportininkė iki šiol propaguoja aktyvų gyvenimo būdą ir neabejoja, jog tai – laimės, ilgaamžiškumo, sveikatos šaltinis.

„Mano tėtis, net sulaukęs septyniasdešimties, ant kėdės užšokdavo abiem kojomis“, – savo pasakojimu stebina E. Buzelienė, pridurianti, kad sportas, už kurį ji, kaip ir kitos komandos narės, niekada negaudavusi atlyginimo, yra visa ko prasmė.