Svarbi valanda. Minimos 80-osios Holokausto pradžios Lietuvoje metinės: sunkiausia – pripažinti nusikaltimus

80-osios Holokausto metinės. Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir minint 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, šiandien surengtas „Atminties kelias – Panerių gyvųjų maršas“. Minėjimas pradėtas sostinės Rūdninkų aikštėje, eisenos dalyviai traukė link Panerių memorialo, kur surengta genocido aukų pagerbimo ceremonija.

Istoriniai metai, nuo kurių, kai kurių ekspertų vertinimu, prasidėjo Lietuvos ir Izraelio kelias susitaikymo link, buvo 1995-ieji. Per oficialų vizitą Izraelyje tuometis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas Knesete lietuvių tautos vardu atsiprašė žydų tautos dėl dalies savo tautiečių dalyvavimo Holokauste.

„Brazausko vizitas buvo svarbesnis nei Clintono“, – sako tuometį vizitą Izraelyje stebėjusi ir nušvietusi LRT užsienio naujienų redaktorė Jolanta Paškevičiūtė. Pasak jos, Lietuvos vadovo viešnagė daugiau dėmesio sulaukė būtent dėl atsiprašymo, kurio Izraelis ir jame gyvenantys litvakai taip laukė.

„Pokyčiai vyksta“, – sako dramaturgas ir režisierius Marius Ivaškevičius, prieš penkerius metus dėjęs daug pastangų, kad būtų surengtas pirmasis Molėtų žydų atminties maršas ir sugebėjęs išjudinti didelę dalį visuomenės. Pasak Ivaškevičiaus, turbūt kiekvienai tautai pats sudėtingiausias dalykas, apmąstant savo praeitį, – pripažinti padarytus nusikaltimus.

Prabėgus daugiau nei 75-eriems metams nuo holokausto pabaigos, didžiausio skaičiaus šios bendruomenės netekusi Lenkija iki šiol susiduria su sudėtingais klausimais. Vienas jų – turto grąžinimas, dėl kurio šalis rugpjūtį priėmė dviprasmiškai vertinamą įstatymą.

COVID-19 testų kompensavimas. Daugėjant susirgimų COVID-19, valstybė gali nebekompensuoti savanoriškai apsisprendusių nesiskiepyti darbuotojų testų – už juos turėtų mokėti darbdaviai arba patys darbuotojai. Nuo rugsėjo vidurio gamybos įmonių darbuotojai, kurie nėra persirgę koronavirusu ar pasiskiepiję, turi privalomai testuotis kas 7–10 dienų. Vieno testo kaina – 13 eurų, jį kol kas kompensuoja valstybė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nutraukus kompensacijas už testavimą verslas gali reikalauti kitokios paramos.

Kanadoje kritinius COVID-19 pacientus tiriantis mokslininkas Gediminas Čepinskas sako, pavyko sukurti programą, kuri dienos tikslumu pasako kiek laiko turi medikai išgelbėti sunkiai sergantį ir reanimacijoje esantį pacientą.

Dėl augančių energijos kainų–- kritika ES žaliajam kursui.

Briuselyje – vis didesnis dėmesys didėjančioms energijos kainoms. Dėl brangstančios elektros ir šildymo dalis politikų kritikuoja Europos Sąjungos žaliąjį kursą, kiti sako, kad tai kaip tik vienintelis būdas ateityje sumažinti kainas. Už energetiką atsakinga eurokomisarė teigia, kad kylančias kainas reikia valdyti išmokomis ir lengvatomis, o Europai perėjus prie atsinaujinančių energijos išteklių problemos neliks. Iš Briuselio – Mindaugas Laukagalis ir Justina Ilkevičiūtė.

Seimo narių amžiaus cenzo mažinimas

Vienas Konstitucijos kūrėjų Sinkevičius dėl Seimo narių amžiaus cenzo: situacija dabar – kitokia

Parlamentarai po pirmojo balsavimo pritarė Seimo pirmininkės Konstitucijos pataisoms, kad į parlamentą būtų galima kandidatuoti sulaukus 21 metų. Seimo pirmininkė sako, kad taip daugiau jaunų žmonių įsitrauktų į politiką. Vienintelis prieš balsavęs Zigmantas Balčytis abejoja, ar 21 sulaukę žmonės bus pakankamai išsilavinę. Antplūdžio tikėtis neverta, teigia Seimo Laisvės partijos frakcijos narys Marius Matijošaitis.

„Situacija pasikeitė“, taip sako vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius. Anot jo, kuriant Konstituciją brandus amžius kandidatuoti į Seimą atrodė būtent 25 metai, tačiau dabar jaunesni žmonės jau labiau subrendę, yra labiau išsilavinę.

Ved. Rasa Tapinienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau