Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir minint 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, šiandien surengtas „Atminties kelias – Panerių gyvųjų maršas“. Minėjimas pradėtas sostinės Rūdninkų aikštėje, eisenos dalyviai traukė link Panerių memorialo, kur surengta genocido aukų pagerbimo ceremonija.

Istoriniai metai, nuo kurių, kai kurių ekspertų vertinimu, prasidėjo Lietuvos ir Izraelio kelias susitaikymo link, buvo 1995-ieji. Per oficialų vizitą Izraelyje tuometis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas Knesete lietuvių tautos vardu atsiprašė žydų tautos dėl dalies savo tautiečių dalyvavimo Holokauste.

„Brazausko vizitas buvo svarbesnis nei Clintono“, – sako tuometį vizitą Izraelyje stebėjusi ir nušvietusi LRT užsienio naujienų redaktorė Jolanta Paškevičiūtė. Pasak jos, Lietuvos vadovo viešnagė daugiau dėmesio sulaukė būtent dėl atsiprašymo, kurio Izraelis ir jame gyvenantys litvakai taip laukė.

Situaciją taip pat aptaria Vilniaus universiteto profesorė, istorikė Jurgita Verbickienė.

„Pokyčiai vyksta“, – sako dramaturgas ir režisierius Marius Ivaškevičius, prieš penkerius metus dėjęs daug pastangų, kad būtų surengtas pirmasis Molėtų žydų atminties maršas ir sugebėjęs išjudinti didelę dalį visuomenės. Pasak Ivaškevičiaus, turbūt kiekvienai tautai pats sudėtingiausias dalykas, apmąstant savo praeitį, – pripažinti padarytus nusikaltimus.

Prabėgus daugiau nei 75-eriems metams nuo holokausto pabaigos, didžiausio skaičiaus šios bendruomenės netekusi Lenkija iki šiol susiduria su sudėtingais klausimais. Vienas jų – turto grąžinimas, dėl kurio šalis rugpjūtį priėmė dviprasmiškai vertinamą įstatymą.