Panorama. Padidėjus skiepijimo tempams, Lietuva artėja prie Europos vidurkio: ekspertai įžvelgia mažėjantį pandemijos pagreitį

Kitą savaitę miesteliuose, kur nėra Registrų centro padalinių, pradės kursuoti vadinamieji „pasobusai“. Svarstoma, kad galimybių pasą būtų galima atsiimti ir vaistinėse, gydymo įstaigose ar Lietuvos pašte. Daugelis garbaus amžiaus žmonių jau paskiepyti arba persirgę COVID-19, tačiau tik maža dalis jau turi galimybių pasą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad išlaikius dabartinius skiepijimo tempus, 70 proc. šalies gyventojų galėtų būti paskiepyti rugsėjį. Vien vakar pirmąja doze paskiepyta per 11 tūkstančių gyventojų. Profesoriaus Mindaugo Stankūno teigimu, jei taip bus skiepijama ir toliau, ketvirtoji banga neturėtų būti didelė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu ne galimybių paso klausimas yra svarbiausias, o tai, kad požiūriai į skiepijimosi procesą per daug išsiskyrę. Interviu „Dienos temai“ prezidentas akcentavo, kad daug laiko skiepijant gyventojus prarasta vasaros pradžioje, kai šalis ėmė atsilikti nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Dabar rodiklius bandoma pasivyti, pasak prezidento, perlenkiant lazdą.

Vyriausybės kanceliarija 3 ministerijas buvo įpareigojusi iki šiandien pateikti pasiūlymus, kaip rengtis artėjančiam šildymo sezonui, kuris, prognozuojama, vidutiniškai bus ketvirtadaliu brangesnis nei praėjęs. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad maždaug 7 tūkstančiai gyventojų bus priversti pirmą kartą prašyti šildymo kompensacijos.

Praėjusią parą pasienyje apgręžta 17 migrantų. Jie neteisėtai sieną bandė kirsti Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Keturi migrantai įleisti dėl humanitarinių priežasčių. Sienos apsaugos tarnyba sako, kad situacija stabilizuojasi. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, šiandien savo noru į savo gimtąją šalį išvyksta 4 migrantai.

Jungtinei Karalystei, ilgai minėjusiai ypatingus santykius su Amerika, Afganistano krizė tapo posūkio tašku. Ministrai ir parlamentarai kritikuoja Vašingtoną dėl vienašališkų sprendimų ir sako, kad net sąjungininkai turi pervarstyti, ar dera besąlygiškai kliautis Amerika.

Lygiai prieš trisdešimt metų tokiu metu Sovietų Sąjunga ir pasaulis stebėjo šešis Maskvos vadovus, drebančiomis rankomis meluojančius apie susirgusį Michailą Gorbačiovą. Rugpjūčio pučas, neryžtingas bandymas išgelbėti Sovietų Sąjungą, žlugo per tris dienas. Baltijos šalims atsivėrė kelias į pripažinimą, o sovietų desantininkai paliko ir mūsų studiją, okupuotą Sausio 13-ąją. Iki metų pabaigos neliko nei Sovietų Sąjungos, nei Gorbačiovo.

Haičio vyriausybei pranešus, kad savaitgalį šalį supurčiusio žemės drebėjimo aukų vėl padaugėjo, gyventojai piktinasi, kad pagalba suteikiama lėtai. Ligoninės jau perpildytos, daliai trūksta ne tik medicinos pagalbos, bet ir maisto. Valdžia nerimauja dėl atokesnių regionų. Dėl sugriautos infrastruktūros ir neišvažiuojamų kelių, nusiųsti pagalbą ten – itin sudėtinga.

Šią vasarą tarp daugiausiai patiriamų traumų – susižalojimai nukritus nuo elektrinių paspirtukų. Traumas patiria ir vaikai, ir netgi Lietuvos čempionai. Policija ruošia siūlymų, kaip užtikrinti didesnį pėsčiųjų ir paspirtukininkų saugumą. Norėtų, kad prie griežtesnės kontrolės paspirtukų nuomininkams prisidėtų ir savivaldybės.

Du Afganistane buvę Lietuvos piliečiai sėkmingai išvyko iš šios šalies ir pasiekė saugias valstybes. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad jų evakuaciją padėjo užtikrinti Vokietijos, Kazachstano ir Kirgizijos diplomatinės bei kitos tarnybos.

Pranešus apie sprogmenį, evakuota dalis JAV Kongreso pastato. Kapitolijaus policija praneša pradėjusi derybas su esą užminuotą automobilį prie bibliotekos palikusiu vaikinu.

JAV prezidentui kartojant, kad išvedant pajėgas iš Afganistano klaidų nepadaryta, Kabulo oro uoste toliau chaotiškai stengiamasi evakuoti kuo daugiau žmonių. Dalis Vakarų valstybių jau praneša apie grįžtančius piliečius bei evakuotus afganistaniečius, tačiau Talibano kontroliuojamoje šalyje jų vis dar lieka tūkstančiai.

Jaunosios kartos kompozitorius Mantvydas Pranulis šiuo metu su kūrybine komanda Kauno miesto kameriniame teatre ruošiasi kosmologinės operos „S'anatomia“ premjerai. Joje – naujausios vizualiojo teatro tendencijos, kur pirmenybė teikiama ne literatūrai, bet muzikos ir garso dizainui.

Ved. Eglė Bučelytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau