Pasaulis jau apsipranta su mintimi, kad Kinija skverbiasi į kitų šalių karines ir komercines paslaptis, o Rusija įsilaužia į Jungtinių Valstijų ir kitų šalių kompiuterių tinklus, mėgindama daryti įtaką rinkimams ir politikai. Tačiau net ir tuos, kurie suvokia „naują realybę“, sukrėtė šią savaitę paaiškėjęs pasaulinis sekimo skandalas. Paryžiuje įsikūrusi persekiojamus žurnalistus remianti organizacija „Forbidden Stories“ ir žmogaus teisių gynėjai „Amnesty International“ su žiniasklaida pasidalijo nutekinta medžiaga, apie 20 leidinių, tarp jų „Washington Post“, „Guardian“, „Le Monde“, ją tyrė Ilgus mėnesius ir padarė išvadą – mažiausiai 10 šalių specialiosios tarnybos, naudodamos Izraelio bendrovės „NSO GROUP” sukurtą programinę įrangą „Pegasus“ galėjo „įsilaužti“ į telefonus ir sekti politikus, net valstybių vadovus, žurnalistus, visuomenės veikėjus. Bene garsiausias iš 50 tūkstančių telefono numerių turėtojų, kuriais domėtasi, – Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas. Vienintelė Europos Sąjungos narė, įsitraukusi į šį šnipinėjimo tinklą, – Vengrija.