Migrantai – iššūkis Lietuvai
Dieveniškiai žada nieku gyvu neleisti, kad vienoje iš tuščių miestelio mokyklų būtų įsteigtas centras, jame apgyvendinti 500 užsieniečių. Prieš nubalsavo ir Šalčininkų rajono, kurios teritorijoje yra Dieveniškės, taryba. Įtampą malšinti atvyko premjerės patarėjas, vidaus reikalų viceministras ir generalinis policijos komisaras.

Taivano atstovybės Lietuvoje planai
Į bet kokį Taivano paminėjimą tarptautinėje politikoje aštriai reaguojanti Kinija šią savaitę įspėjo ir Lietuvą, nekurstyti salos nepriklausomybės jėgų, kai Taibėjus paskelbė Vilniuje atidarysiantis atstovybę. Ji tokia bus pirmoji Europoje, mat vadinsis ne „Taibėjaus“, kaip pavyzdžiui Rygoje, bet „taivaniečių“. O politinis žodynas – svarbus, ypač Kinijai, kur jau raginama Lietuvai įvesti sankcijas, juolab, kad Vilnius prieš Pekiną stoja jau ne pirmą kartą. Gegužę paskelbusi, kad Europos vidurio valstybes ir Kiniją jungiantis forumas skaldo Europą, Lietuva pasitraukė. Tiesa, šįkart klausimas kur kas jautresnis, o Taivanas svarbus ne tik Kinijai, bet ir pasauliui, baiminantis, kad Taivano sąsiauryje gali prasidėti kitas globalus konfliktas.

„Pegasus“ – išmanusis demokratijos puolimo įrankis
Pasaulis jau apsipranta su mintimi, kad Kinija skverbiasi į kitų šalių karines ir komercines paslaptis, o Rusija įsilaužia į Jungtinių Valstijų ir kitų šalių kompiuterių tinklus, mėgindama daryti įtaką rinkimams ir politikai. Tačiau net ir tuos, kurie suvokia „naują realybę“, sukrėtė šią savaitę paaiškėjęs pasaulinis sekimo skandalas. Paryžiuje įsikūrusi persekiojamus žurnalistus remianti organizacija „Forbidden Stories“ ir žmogaus teisių gynėjai „Amnesty International“ su žiniasklaida pasidalijo nutekinta medžiaga, apie 20 leidinių, tarp jų „Washington Post“, „Guardian“, „Le Monde“, ją tyrė Ilgus mėnesius ir padarė išvadą – mažiausiai 10 šalių specialiosios tarnybos, naudodamos Izraelio bendrovės „NSO GROUP” sukurtą programinę įrangą „Pegasus“ galėjo „įsilaužti“ į telefonus ir sekti politikus, net valstybių vadovus, žurnalistus, visuomenės veikėjus. Bene garsiausias iš 50 tūkstančių telefono numerių turėtojų, kuriais domėtasi, – Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas. Vienintelė Europos Sąjungos narė, įsitraukusi į šį šnipinėjimo tinklą, – Vengrija.

Raskevičius apie neteisėtą migraciją: tai peržengia ekstremaliosios situacijos ribas
Pokalbis su Tomu Vytautu Raskevičiumi, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku, kuris nebuvo pakviestas į Prezidento sušauktą nuotolinį pasitarimą prieš Prezidentui priimant sprendimą pasirašyti įstatymą, kurį pats pavadino skylėtu.

Sudėtinga olimpiados pradžia: pandemija, gamtos kataklizmų grėsmė ir atleisti organizatoriai
Pandemija, taifūno ir kaitros grėsmė, vienas po kito dėl skandalingų pasisakymų atleisti organizatoriai – nepaisant viso to Tokijuje prasidėjo iš pernai metų nukeltos 2020-ųjų olimpinės žaidynės. Nors joms pritaria tik aštuoni iš dešimt Japonijos gyventojų, politinę paramą išreiškė Pasaulio sveikatos organizacija, o Tarptautinis olimpinis komitetas sako, kad Tokijo žaidynėms pasiruošta kaip niekada gerai. Jas atidžiai seka ir ateities olimpinių žaidynių organizatoriai.

Klimato kaita ir pramonė: raginama adaptuotis prie naujų sąlygų
Iki Glazgo klimato konferencijos likus mažiau nei šimtui dienų, didžiausios besivystančios pasaulio ekonomikos nenoriai pasiduoda raginimams dėti daugiau pastangų į kovą su klimato kaita. Tačiau ir taršą greitesniais tempais mažinti siekiančios Vakarų valstybės pripažįsta, kad tai vis tiek daro per lėtai. Per daugiau nei metus nuo pandemijos pradžios vien Didžiojo 20 šalys į anglies jėgaines ir kitus taršios energetikos projektus investavo daugiau kaip 300 milijardų eurų. Pasaulio vyriausybės raginamos ne tik mažinti emisijas, bet ir adaptuoti infrastruktūrą prie naujų klimato sąlygų. Taip pat nepamiršti – nieko nedarymas kainuos kur kas brangiau nei kovos su klimato kaita priemonės: savo pavyzdžiu tai rodo Vokietija.

Melagienų dekonstrukcijos: kaip meluoja „antivakseriai“?
Užsikrėtimų koronavirusu skaičiui augant, Lietuva vis sparčiau dažosi geltona ar net raudona spalva. Vis dėlto, panašu, net tai nėra argumentas lietuviams skiepytis. Ne argumentas ir tai, kad beveik visi šiuo metu ligoninėse gulintys kovido pacientai – atsisakę skiepytis. Dar blogiau, kai medicina ir mokslu netikintys savo netikėjimu bando įtikinti kitus. Viešojoje erdvėje pilna komentarų apie neva baisius šalutiniu skiepų poveikius, apie įtaką vaisingumui. Komentatoriai patys ar jų pažįstami savo akimis būna matę slepiamą mirčių statistiką, kartais, tiesa, tą statistiką kuria patys. Šiandien „Savaitėje“ ekspertai dekonstruoja bent dalį interneto platybėse sklandančių melagienų.

Ved. Rita Miliūtė