Obelynė. Kauno rajonas. Dar prieš porą metų čia gyveno prof. Tado Ivanausko įdukra – Eleonora ir jos vyras Algirdas Baltuškevičiai. Eleonorai mirus, iš sodybos buvo paprašytas išeiti ir paskutinis jos šeimininkas – Algirdas.

Obelynės sodyboje vienu metu buvo auginama daugiau kaip 100 veislių obelų. 2 ha obelų sode iki šiol auga tarpukariu į Lietuvą profesoriaus parsigabentos veislės – „Pepinka“, „Kaizeris Vilhelmas“, „Vytautinė“, „Pilkaisiais“, „Rudenins dryžuotasis“ ar „Paprastasis antaninis“. Prof. T. Ivanauskas ir pats kūrė obelų veisles. Apdulkinęs skirtingų veislių obelų žiedus, gavo labai vertingą hibridą, kurį pavadino „Vyčiu“. Įdomu, kad skaniausi šie obuoliai – balandį. Su miškininku Simonu Stašaičiu pavaikščiosime po Ivanausko sodą ir skanausime obuolius.

Paragavę obuolių, keliaukime į muziejų. Mus pasitinka prof. bendražygio, botaniko L. Vailionio anūkė menotyrininkė Dalia, kuris mums parodo paskutinį išlikusį autentišką profesoriaus kambarį. Šiuo metu vyksta šių namų renovacija. O Baltuškevičius, 50 metų prižiūrėjęs Obelynę šiandien perkraustytas pas savo sūnų Tadą – į Kauną. Išsikėlus senoliui, ar nepraras muziejus savo gyvybės?

Sutapimas ar ne, bet situacija regis panaši į susidariusią Vilkijoje, Juškų muziejuje, kai savo rankomis sukūrę unikalų gyvą muziejų žmonės prašomi išsikelti. Abiejų muziejų steigėjas tas pats – Kauno rajono savivaldybė.