„Aš labai nenorėjau emigruoti“, – prisipažįsta iš Panevėžio kilusi Justina Kreivė ir sako, kad iš pradžių net gėdijosi, kad teks gyventi tautiečių pamėgtoje Norvegijoje.

Lietuvoje ji buvo sėkmės lydima, karjerą mados rinkoje daranti mergina. Turėjo daug draugų ir niekada nesiskundė finansais. O atvykus į naują šalį – viską teko pradėti nuo nulio ir net paragauti, ką reiškia sunkus, juodas darbas žuvynuose. Dar prieš pustrečių metų Justina negalėjo pagalvoti, kad Vilnių, kuriame tuo metu gyveno ir klestėjo, teks iškeisti į antro pagal dydį Norvegijos miesto Bergeno apylinkes. Dabar ji juokiasi, kaip greitai gyvenimas gali kardinaliai pasikeisti.

Kad reikia išvykti, nusprendė ne Justina, o jos mylimasis Mantas, dabar jau sutuoktinis. Tuo metu jis Vilniuje vadovavo populiariam barui, kuriame staiga prasidėjo finansinės problemos, ėmė augti skolos. Kurį laiką pora draugavo per atstumą, Justina tikėjosi, kad sutaupęs reikiamą sumą skoloms padengti – mylimasis vis dėlto grįš į Vilnių.

Tačiau netrukus ji susikrovė lagaminus ir pati pasuko Norvegijos link. Įpratusi prie Vilniaus grietinėlės, draugų ir pramogų pasaulio – iš Vilniaus mados pasaulio, buvusi drabužių parduotuvės vadovė pateko ten, kur ir baisiausiame sapne nebuvo. Tapo eiline darbuotoja žuvies fabrike, lietuvių vadinamame žuvyne.