Širdyje lietuvis. Diasporos noras dalintis žiniomis, pasaulio lietuvių stipendijos privalumai ir Tado Kazakevičiaus sėkmė

Marius Matijošaitis – dar naujokas Seimo koridoriuose, parlamente skaičiuoja pirmą kadenciją, o dar visai neseniai save vadino pasaulio lietuviu. Marius politikos mokslus baigė universitete Škotijoje, kurį laiką ten ir dirbo. Vėliau karjera pasisuko į Nyderlandus ir Vokietiją, tačiau sako, kad nuo Lietuvos niekada nenutolo. Kad Lietuva tampa imigrantų, o ne emigrantų šalimi, galima matyti ne tik statistikos eilutėse – vis daugiau talentingų lietuvių sugrįžta ir savo žinias pritaiko auginant valstybę. Kaip galime tai išnaudoti ir kokį postūmį duoda „Brexitas“?

Raimundas – diplomuotas psichologas. Nors jau 5 metus gyvena Vilniuje, čia baigė mokslus ir susirado darbą, jo gimtinė anapus sienos su Lenkija, už 200 km. įsikūrusiame Punske. Pažintis su Raimundu Makausku – Punsko lietuviu.

Pagal pasaulio lietuvių programą į Lietuvą gyventi atvyko ir Argentinos lietuvė Juana Daina Gariboldi, kuriai ši kelionė atrodė tarsi į kitą pasaulio kraštą. Ji pirmą kartą pamatė sniegą ir pajuto, ką reiškia saulės trūkumas, tačiau mergina ypatingai džiaugiasi čia teikiama mokslo kokybe ir pasaulio lietuvių klubu.

„Brexitas“ ir koronaviruso pandemija – derinys, kurį atlaiko ne kiekvienas. Vis daugiau JK gyvenančių lietuvių nusprendžia viską mesti ir grįžti į savo šalį. Veterinarė Margarita Bondarenko viena tokių – po kelerių metų svečioje šalyje, ji ir vėl gyvena Lietuvoje, netoli Vilniaus.

Tadas Kazakevičius yra vienas labiausiai tarptautiniu mastu pripažintų fotografų Lietuvos istorijoje, o pokalbio dieną ruošėsi net 2 parodoms Dubajuje. Ypač daug dėmesio sulaukė jo fotografijų ciklas „Tai, ko nebebus“, kuriame užfiksuoti nykstantys Lietuvos kaimai. Jis pernai metais buvo apdovanotas ir „Pasaulio spaudos fotografijos“ apdovanoijimu. Apie savo sėkmę pasakojo pats fotografas.