I tema. Policijos ištakos Lietuvoje: kaip keitėsi svarbiausia šalies teisėtvarkos institucija?
Dažnas, stojęs į tarpukario Respublikos Policiją, užsimena apie tai, kad pasirinko tarnybą dėl geros uniformos, žirgo ir garantuoto atlyginimo. Visgi, bėgant dešimtmečiams, požiūris į tarnybą keitėsi, kaip ir pati struktūra. Atsirado įvairūs jos padaliniai, pradedant kriminaline ir baigiant slaptąja policija. Po 90-ųjų šią struktūrą imta transformuoti nuo pamatų. Reikėjo pakeisti ne tik pačią instituciją, požiūrį į ją, tačiau ir pareigūnų mąstyseną: iš baudžiamosios, represinės jėgos paversti visuomenei talkinančia, tvarką palaikančia, pasitikėjimą keliančia institucija.

II tema. Kitokia Kernavės istorija: kokie archeologiniai lobiai slepiasi kitapus Neries?
Apie Kernavės piliakalnius, ten randamus archeologinius lobius, parašyta ne viena studija ir sukurta ne viena laida. Tačiau apie tai, kas buvo rasta kitapus Neries, žinoma mažai ir daugiausiai – tik specialistams. Dėl ūkinės veiklos, buvusios istorinių artefaktų radimvietės – gerokai nuniokotos, o prieš karą vykdyti kasinėjimai rodo joje buvusių gyvenviečių ryšį su Kernave ir liudija ten buvus vieningą gyvenseną.

III tema. Savanorystė: tarpinė būklė tarp civilinio ir kariško gyvenimo
Prieš Vasario 16-ąją nutarėme pakalbėti apie Lietuvos savanorius 1919-aisiais, 1990-aisiais ir šiandien. Visas tris kartas į savanorystę vedė iš esmės tie patys motyvai – meilė Tėvynei, pareiga ją ginti ir suvokimas „jeigu ne aš, tai kas?“. Lietuvos savanoriai visais laikais buvo įvairiausių profesijų, socialinių statusų, skirtingos šeiminės padėties Lietuvos patriotai. Ir tie, kurie saugojo Seimo rūmus Sausio 13-ąją, ir tie, kurie renkasi 30 dienų per metus paskirti karinei tarnybai, verti vienodos pagarbos.

Ved. Saulius Pilinkus