Kultūros diena. Artėjant Vilniaus 700 metų jubiliejui dailininkai kviečiami „kitaip“ sveikinti sostinę su gimtadieniu

Po sunkios ligos mirė filosofė, eseistė, literatūros kritikė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Baranova. Aukštosiose mokyklose ji dėstė moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją. Jūratė Baranova buvo daugelio vadovėlių Autorė, publikavo kritinių straipsnių, eseistikos kultūros periodiniuose leidiniuose „Kultūros barai“, „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“ ir kituose. Buvo žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redakcijų kolegijų narė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Socialinio ir dorinio ugdymo ekspertų komisijos pirmininkė. Reiškiame užuojautą artimiesiems.

Per karantiną įvairių meno sričių kūrėjai semiasi idėjų ne tik iš gamtos – atranda bendras mokslo ir meno sąsajas, improvizuoja pasitelkdami mokslo žinias. Artėjant Vilniaus 700 metų jubiliejui dailininkai kviečiami „kitaip“ sveikinti Lietuvos sostinę su gimtadieniu. Primenama ir apie unikalius šalies gamtos reiškinius – nematomą, bet didžiulę pelkynų įtaką klimato kaitai.

Vienas iš šios Vyriausybės programos prioritetinių tikslų nesikeičia – vėl daug dėmesio žadama skirti mažinti kultūrinei atskirčiai tarp miestų ir regionų. Anot specialistų, prie to šiuo metu stipriai prisideda porą metų įgyvendinama Tolygios kultūrinės raidos programa, Regioninės kultūros tarybos.

Radijas LRT KLASIKA drauge su Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA pristato koncertų ciklą „Koncertas vienam“. Išskirtinių operos rečitalių ciklas, gyvai išgirsti užsienyje pripažintus Lietuvos operos solistus, kvies vieną klausytoją.

Pilnos koncertų salės, profesionaliai atliekami kūriniai, gastrolės įvairiose pasaulio šalyse. Universitetų tautinio meno ansambliai užkariavo net reikliausių žiūrovų širdis. Vis dėlto praeityje garsūs kolektyvai išgyvena nelengvus laikus ir tikisi, kad dešimtmečius puoselėjamos tradicijos bus tęsiamos.

Tolygios kultūrinės raidos programa atsiradusi 2019 metais rūpinasi kultūra regionuose ir jos finansavimu. Ji buvo sukurta atliepti ne didžiųjų miestų, bet dešimties regionų kultūrinius poreikius – šiandien dėmesys Klaipėdos regiono kultūros aktualijoms.

Nors dėl karantino šalies teatrams teko užverti duris, kiekvienas per pusmetį pastatė po kelis naujus spektaklius. Neslepiama, kad dėl nuotolinių repeticijų ir be žiūrovų vertinimų likusių spektaklių kokybė nukenčia, tačiau stabdyti darbo nedrįstama.

Vienas ambicingiausių dabartinių Vilniaus, ir ko gero visos Lietuvos projektų – Nacionalinės koncertų salės statyba. Darbai jau įsibėgėja, tačiau vis netyla diskusijos, kas įsikurs salėse, kas jas valdys. Padėtį paaiškinti pabandė Vilniaus miesto taryba, praėjusią savaitę išplatinusi rezoliuciją.

Tai galerija Vilniuje, kuri taip ir vadinasi – Lietuvos dailininkų sąjungos galerija. Čia pristatyta devyniolikta menininkės Liucijos Kryževičienės-Hutcheon paroda. Kol kas kūrinius galima pamatyti tik pro vitrininius galerijos langus.

Sudie, virtualios ekskursijos... Italijoje viena po kitos atsiveria meno Mekos, nes 16 regionų, išskyrus penkias provincijas, jau geltonos spalvos, kuria žymima „mažos rizikos“ zona. Nuo šios savaitės pradžios galima apsilankyti Koliziejuje, Romos forume, taip pat Vatikano muziejuose.

Geteborgo festivalio organizatorių idėja filmų peržiūras surengti saloje, stebint tik vienam žiūrovui, sulaukė didelio pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Pasak organizatorių, net ir be gausios žiūrovų auditorijos – festivalio programoje, kaip ir kasmet geriausi skandinaviški filmai.

Ved. Gerūta Griniūtė