Kristei Norvaišaitei buvo septyneri, kai su mama keliaudama po Ispaniją pirmąkart gyvai pamatė, kaip šokamas flamenko. Išraiškingai judančios ispanės mergaitei stipriai įsirėžė į atmintį. O vėliau, būdama septyniolikos, ji nuėjo į pirmąją flamenko pamoką. Ji taip susižavėjo šiuo iš Andalūzijos regiono kilusiu šokiu ir visa jį supančia kultūra, kad iškart suprato: kas benutiktų, tikrai taps flamenko šokėja – tai bus jos profesija.

Svajonė, kuri gal kai kam galėjo pasirodyti keista ir nelabai praktiška, išsipildė. „Jau išėjusi iš pirmos pamokos supratau save atradusi“, – sako dabar jau grįžusi emigrantė. Lietuvė greitai įsiliejo į Andalūzijos flamenko šokėjų gyvenimą. Papildomai pinigų užsidirbdavo šokdama gatvėje. Į Vilnių Kristę grąžino pandemija. Kristė suprato, kad reikia grįžti namo, nes tuoj tiesiog neturės iš ko gyventi.