Kad Žulijano širdyje lietuvis išduoda tik lietuviškai skambanti Grilausko pavardė. Gimęs ir užaugęs Argentinoje, visada svajojo aplankyti Lietuvą – savo prosenelių gimtinę. Žulijano gavo stipendiją metus mokytis Lietuvoje, tačiau čia gyvena jau dvejus. Dirba ir puikiai kalba lietuviškai, o grįžti į Argentiną kol kas neketina. Sako, kad jaučiasi lietuvis, tačiau jaunas vyras yra Argentinos ir Italijos pilietis. Mat galėjo gauti abiejų tėvų pilietybę. Norėtų gauti ir prosenelių. Referendumas dėl konstitucijos keitimo ir daugybinės pilietybės įteisinimo vyko 2019-aisiais. Tačiau pritariančių šiam pakeitimui neužteko. Žulijano nusiteikęs dar palaukti.

Tačiau po pasaulį išsibarstę lietuviai jaučiasi įskaudinti. Pasirinkę kitos šalies pilietybę, savąją išsaugoti gali tik išimtiniais atvejais. Net ir įsikūrę kitoje šalyje, visomis jų piliečių teisėmis naudotis negali, jei nori likti Lietuvos piliečiais. Jungtinė karalystė iki šiol buvo populiariausia lietuvių emigracijos kryptis. Kasmet trečdalis palikusiųjų Lietuvą pasukdavo būtent čia. O štai visai šalia esančią Airiją lietuviai renkasi 6 kartus rečiau. 5 milijonus gyventojų talpinanti sala prieš kelis dešimtmečius savo kailiu patyrė, ką reiškia didžiulė emigracija. Kur begyventų, lietuviams Lietuva svarbi. O ir pačiai šaliai turėti kuo daugiau piliečių, kurie galėtų prisidėti prie šalies gerovės net ir gyvendami svetur, būtų naudinga. Vien pernai Lietuvos pilietybę atkūrė daugiau nei 4600 asmenų, dar daugiau nei 1300 vaikų dvigubą pilietybę įgijo gimdami. Migracijos departamentas skaičiuoja, kad per praėjusius metus dvigubų piliečių Lietuvoje atsirado beveik 6 tūkstančiai.